Kai JAV kino aktoriui ir režisieriui Melui Gibsonui pirmą kartą buvo pasiūlyta vaidinti Marko Wahlbergo (Marko Varbergo) tikėjimu įkvėptame filme „Tėvas Stiu“ (Father Stu) pasakojančiame apie boksininką, tapusį kunigu, aktorius prisipažįsta, kad iš pradžių buvo nusiteikęs skeptiškai.
„Iš pradžių neatrodė, kad kas iš to išeis”, – 66 metų Oskaro laureatas pasakojo žurnalistams apie pirmas jam šovusias į galvą mintis. Tačiau vėliau, perskaitęs scenarijų, M. Gibsonas sakė, kad šis jį užkabino.
Filme gausu religinių vaizdų ir biblinių temų. Atpirkimas, atleidimas ir malonė persmelkia visą siužetą, kuris apibūdinamas kaip „meistriškai parašytas”.
„Tėvas Stiu” yra aistringas M. Vahlbergo projektas, kuris filmo finansavimui skyrė savo asmeninius pinigus. Ilgametė M. Gibsono partnerė, rašytoja ir režisierė Rosalinda Ross (Rozalinda Ros), parašė „Tėvo Stiu” scenarijų, o filmas bus jos režisūrinis debiutas.
„Perskaičiau scenarijų, ir jis privertė mane nusijuokti, o paskui paveikė emociškai”, – pasakojo M. Gibsonas apie pirmą įspūdį. – Jis atrodė geras, tiesiog puikus, juokingas. Filmas nebuvo pamokslaujantis, per daug saldus, jame tiesiog didelis tikrovės antplūdis.”
M. Gibsonas vaidina Bilą Longą, ilgą laiką nesukalbamą ir įkyrų Stiu tėvą.
Filme sunkvežimio vairuotojas Bilas kovoja su savo paties demonais, pabėgęs į Los Andželą po to, kai mirė jaunesnysis Stiu brolis. Iš pradžių jo ir Stiu santykiai yra priešiški; juos sieja nuoskauda, pyktis ir kartėlis. Tačiau, pasak M. Gibsono, jų istorijos pikas parodo, kad atpirkimas įmanomas net ir labiausiai ydingiems žmonėms.
„Filme buvau tarsi velnio advokatas, nes esu agnostikas, kuris [Stiu] už tai, ką daro, verčia gyvenimą pragaru”, – sakė jis. – Gražu tai, kad galiausiai jį įtikina jo sūnaus tyrumas ir tai, kaip jis prasiskverbia pro visus smerkiančiuosius, ir tai tiesiog paliečia širdį, tiesiai į sielą.”
„Galiu pridurti, kad transformacijos mums visiems reikia kasdien”, – sakė aktorius. – Atsibundu gana irzlus ir turiu rasti būdų, kaip tokiu nebūti. Tai nuolatinė kova.”
O pirmą kartą žiūrėdamas „Tėvą Stiu” su žiūrovais jis suprato, koks paveikus šis filmas iš tiesų yra, dalijosi aktorius. „Tai veikia, – sakė jis. – Man užgniaužė kvapą.”
M. Gibsonui nesvetimi filmai, kurie meta iššūkį žiūrovui ir jį pakylėja. 2004 m. jis prodiusavo „Kristaus kančią” ir buvo vienas iš scenarijaus autorių bei režisierių. Filme pagrindinį vaidmenį atliko Jimas Caviezelis (Džimas Kavizelis). Filmas buvo nominuotas trims „Oskarams”.
J. Kaviezelis anksčiau atskleidė, kad kuriamas filmo tęsinys, ir sakė, kad iš M. Gibsono gavo trečiąjį scenarijaus variantą.
M. Gibsonas sakė, kad suvokia savo ydas ir malonės poreikį. „Kristaus kančios” režisierius svarstė, kad „Tėvas Stiu” nekuria rožinio krikščioniškojo gyvenimo paveikslo, o pabrėžia Dievo suverenumą ir malonę kančios akivaizdoje.
„Nuo mažens buvau mokomas, kad mes esame ydingi ir kad padarysime klaidų, – svarstė jis. – Esame sugedę ir mums reikia pagalbos. Paprastai geriausias būdas gauti pagalbą yra jos prašyti. Ir gerai, o pas ką mes prašome? Prašome pat tą, kuris už mus geresnis. Ir tą pačią minutę, kai pripažįstate, kad žmogus, geresnis už mus, galite gauti kažką panašaus į nuolankumą, kuris iš tikrųjų yra visa ko raktas”, – sakė jis žurnalistams.
„Šiais laikais lengva gyventi sureikšminant savo ego, o apie tai ir yra šis filmas, – pridūrė M. Gibsonas. Tai filmas apie vaikiną, kuris gyveno savo ego pasaulyje, ir sugebėjo tarsi padaryti tikėjimo šuolį, kad suprastų, jog yra kažkas didesnio už jį. Tai padarė jį nuolankų ir dėkingą, net ir jo negaliose.”
M. Gibsonas pripažįsta, kad ne visada viską darė teisingai, tačiau paragino naująją kartą „laikytis savo įsitikinimų”, nors tai „sunku vis labiau poliarizuotoje visuomenėje”.
