Septintas prezidento rinkimuose likęs Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad tikėjosi geresnio rezultato ir ketina prieš Seimo rinkimus analizuoti rinkimų kampanijoje padarytas klaidas.
„Akivaizdu, kad tikėjomės šiek tiek geresnio rezultato. Turime, ką turime. Akivaizdu, kad kažkur kažkokių klaidų padarėme. Reikės susirinkti visus duomenis, viską išanalizuoti, per savivaldybes pažiūrėti, per viešųjų ryšių specialistais pasitarti ir nuspręsti, kokios klaidos padarytos ir kur mes judame toliau“, – pirmadienį spaudos konferencijos Valdovų rūmuose metu kalbėjo A. Mazuronis.
„Čia mūsų bendruomenei užduotys ir namų darbai galvoti per trumpą laiką, ką padaryti, kad artėjantys Seimo rinkimai būtų kažkiek sėkmingesni“, – sakė jis.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, A. Mazuronis pirmajame ture surinko per 19 tūkst. arba beveik 1,4 proc. balsų.
„Mes nieko nekaltiname, nemanome, kad mūsų balsus kas suvalgė ar pervalgė. (…) Rezultatas parodo, kad kažkur nesudirbome“, – teigė „darbiečių“ lyderis.
A. Mazuronis teigė, kad tikėjosi surinkti 4–5 proc.
Jis teigė manantis, kad Darbo partijos sprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose buvo teisingas.
„Mes turėjome galimybę išeiti iš mums nepalankių diskusinių temų, kurios pastaruoju dominavo kalbant apie mus, ir pereiti prie realios politinės darbotvarkės, siūlymų, idėjų“, – sakė A. Mazuronis.
Pasak jo, prie prasto rezultato galėjo prisidėti ir Europos prokuratūros vykdomas tyrimas, kuris susijęs su buvusiu „darbiečių“ lyderiu Viktoru Uspaskichu.
„Jeigu partijoje daro kratas ir partijos pirmininkas praleidžia ten visą dieną, tai žmonėms pasąmonėje vis tiek užsifiksuoja, kad partija kažką prisidėjusi, nors tai absoliuti neteisybė. Ar tai padėjo dalyvauti rinkimuose? Ne, nepadėjo. Ar tai turėjo įtakos rinkimuose? Taip, turėjo“, – tvirtino A. Mazuronis.
Jis teigė, kad jei po Seimo rinkimų Darbo partija nebus parlamentinė partija, prisiims atsakomybę ir nekandidatuos į partijos pirmininko postą, pasibaigus jo kadencijai.
„Darbiečių“ lyderis sakė sunkiai suprantantis, kodėl dalis kitų parlamentinių partijų nekėlė savo kandidatų.
„Man atrodo, kad politinė partija nėra šachmatų ar šaškių būrelis, kur susirenka žaisti. Politinė partija susirenka tam, kad dalyvautų politiniuose procesuose“, – kalbėjo jis.
Savo kandidatų prezidento rinkimuose neturėjo Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija.
Socialdemokratai parėmė Gitaną Nausėdą, „valstiečiai“ – Igną Vėgėlę, liberalai nusprendė viešai neremti nė vieno kandidato.
Antrajame ture, kaip ir prieš penkerius metus, vėl susitiks dabartinis prezidentas G. Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.
G. Nausėda surinko kiek daugiau nei 44 proc. balsų, I. Šimonytė – beveik 20 procentų.
Šiemet dėl prezidento posto varžėsi aštuoni politikai.
