Antrąją atlaidų dieną, liepos 12 d., Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje buvo dėkojama už palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimu patirtas malones. Bazilikos diakonas Saulius Andriuška skelbdamas dienos turinį pasidžiaugė gausiu piligrimų būriu, atvykusiu iš Rumbonių, Ignalinos, iš Alytaus dekanato trijų parapijų: Šv. Brunono Kverfurtiečio, Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos, Šv. Angelų sargų. Tarp maldininkų buvo ir gausus būrys palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos narių.
Katechezę skelbė Kunigas Kęstutis Brilius MIC pradėdamas šv. Pauliaus citavimu: Broliai! Dabar aš džiaugiuosi savo kentėjimais už jus ir savo kūne papildau, ko dar trūksta Kristaus vargams dėl jo Kūno, kuris yra Bažnyčia. Aš tapau jos tarnu Dievo man duotu paskyrimu, kad jums pilnai atskleisčiau Dievo žodį, tą paslaptį, kuri buvo paslėpta amžiams ir kartoms, o dabar apreikšta Dievo šventiesiems. Jiems Dievas panorėjo paskelbti, kokie dideli šios paslapties garbės turtai skirti pagonims…
Apmąstydamas šiuos apaštalo Pauliaus žodžius, kunigas pastebėjo, kad Jis, apaštalas, žengia toliau Izraelio ribų ir skelbimo užduotis atsiveria kaip visiškai nebaigta. Ši išraiška pateikta kaip vienaskaita – Dievo Žodis kaip paslaptis ir daugiskaita – „paslėpta amžiams ir kartoms”. Toji Dievo žodžio, kuris buvo Dievuje, ir kuris pats buvo Dievas, giluminė paslaptis, neaprėpiamybė virsta Kristaus užduotimi, rūpesčiu ją atskleisti tautoms ir kartoms.
Taip apaštalas kalba apie naują Prisikėlusiojo kūrinį – Bažnyčią, kuri yra kenčiančioji Bažnyčia. Ji, kaip ir Kristus, tampa išganymo nešėja žmonijai. Ne kankinanti, bet kenčianti, patirianti kankinimus ir kentėjimus. Juos patiria dėl žmogaus prigimties atvirumo kančiai, nuodėmės žaizdų, žmogiškojo silpnumo ir netobulumo bei Dievo nekentėjo (–jų) veikimo. Apaštalas Paulius suprato Dievo norą išganymo paslaptį būtinai paskelbti pagonims, todėl kalba apie „kiekvieną žmogų” – Mes jį skelbiame, įspėdami kiekvieną žmogų ir pamokydami kiekvieną žmogų. Tai pasiryžimas ir tarnystės siekinys – „kad kiekvieną žmogų padarytume tobulą Kristuje”.
Kiekvieno Kristaus mokinio, pasiuntinio, apaštalo, evangelizuotojo tarnystėje galime rasti šią laipsniuotę, išvardijimą, ir išpildymą. Šiandienos proga įvardiję pal. J. Matulaičio žmogiškąją ir kunigiškąją tarnystę Bažnyčiai, taip pat matysime lyg apaštalo Pauliaus „testamento” išpildymą. Palaimintasis savo evangelizacijos tarnystę vykdė iki didvyriškiausio ir darbščiausio atsidavimo Dievo tautai ir Bažnyčiai.
Taip kiekvienas iš mūsų, svarstydamas apie savo vietą Bažnyčioje ir pasiryžimus, galime save nuolat tikrinti, taisyti pagal tą apaštalo Pauliaus „džiaugsmą savo kentėjmais dėl Bažnyčios”, ne tik tikrinti, bet ir ugdyti, brandinti ir grūdinti vis pilnesnei, kilnesnei tarnystės aukai dėl Bažnyčios ir sielų šventumo– apibendrino katechezės mintis kunigas Kęstutis.
Šv. Mišių koncelebrai vadovavo Vilkaviškio vyskupas ordinaras Rimantas Norvila, jam padėjo Alytaus dekanato kunigai. JE pradėdamas iškilmę pasidžiaugė gausiai susirinkusiais maldininkais, Marijos Radijo vadovais, atvykusiais į atlaidų šventę, paminėjo Kauno Vaikų gerovės instituto atstovus, padėkojo Mišių giedotojams – Alytaus Švč. M. Marijos Krikščionių Pagalbos parapijos chorui (vadovas Stasys Mikalonis).
Kunigas K. Brilius pamokslą sakė primindamas Evangelijos ištrauką apie 72 mokinius ir Kristaus žodžius apie tai, kad „pjūtis didžiulė, o darbininkų maža“. Siunčiamiems įsakoma kalbėti Dievo vardu, turint Jo įgaliojimus. Evangelijoje taip pat paminima siuntimo priežastis – „kad eitų pirma Jo“. Pirma ateina pasiuntinys, pradeda santykį visuomenėje, atneša žinią, depešą, daromas susirinkimas , suburiama bendruomenė, paskui jau į ją teeina Dievas ir moko maldos „kur du ar trys melsis mano vardu, tenai ir aš būsiu jų tarpe“. Mokiniai gauna Kristaus nurodymus, turinčius socialinį, visuomeninį santykį, nukreiptus į šeimą, bendruomenę, gydymą. Dievas nori paliesti kiekvieną žmogų jo kasdienybėje.
Dievas nori paliesti kiekvieną žmogų jo kasdienybėje.
Šiandien minėdami palaimintąjį arkivyskupą Jurgį galime pateikti jį pavyzdžiu. Jis kaip Viešpaties siųstas darbininkas atsiliepė pašaukimui darbuotis pagal Viešpaties užduotį. Nepasiėmė turto, titulų, kad liktų laisvas tarnystėje. Pasiėmė tėvų išugdytą darbštumą, įdiegtą tikėjimą ir pamaldumą bei kitas išdidžiųjų negiriamas savybes: klusnumą, nusižeminimą, pasiaukojimą ir neturtą bei savąsias silpno kūno negales, kad, anot Šv. Rašto ir katechezės minties, džiaugtųsi savo kentėjimais ir savo kūne papildytų ko dar trūksta vargams dėl Kristaus kūno – Bažnyčios.
Kiekvieno tikinčiojo užduotis – atsiliepti į Kristaus siuntimą, t. y. evangelizuoti savo gyvenimą, šeimą, bendruomenę. Visada visais laikais pasiekti visus namus, šeimas, miestus ar tautas, kurios nori priimti Dievo siunčiamą ramybę ir išmintį. Nebijoti nei nuodėmės garbintojų, geliančių lyg skorpionai, nei nuolat visaip besirangančių bedieviškos politikos gyvačių, garsiai skelbiant Aleliuja! – „Viešpats mane siuntė, nešti geros naujienos vargdieniams, skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo“. Jėzus eina ir veda į Dangiško Tėvo namus visus, Jį įtikėjusius.
Po šv. Mišių vyskupui vadovaujant buvo meldžiamasi prie Palaimintojo relikvijų prašant Jo užtarimo, sveikatos ir vienybės Tėvynei, kalbėta malda dėl tėvo Jurgio paskelbimo šventuoju.
Po visų pamaldų iš įvairių dekanatų susirinko tikintieji bendrystei ir agapei marijonų sode, vėliau vyko į Lūginę melstis Dievo gailestingumo vainikėlį.
Liepos 13 d. bus meldžiamasi už tikinčiųjų draugijų, taip pat maldos grupių, bendruomenių ir judėjimų narius. Tai katalikiškų judėjimų bei bendruomenių diena.
