Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos (toliau Draugijos) taryba lapkričio 25 d. Marijampolėje sukvietė skyrių aktyvą apmąstyti gyvenimą ir veiklą bendruomenėse, pasidalinant jau 15-os metų patirtimi apie tai, kas svarbiausia, kas gera draugijos gyvenime, o ką reikėtų tobulinti ar net keisti.
Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bazilikos klebono palaiminti, Šv. M. Marijos vargdienių kongregacijos vyresniosios sesės Jolitos pasveikinti, tikintieji pradėjo formacijos dieną, kurią vedė sesuo Onutė Petraškaitė MVS. Susitikimo metu buvo paminėtas neeilinio suvažiavimo reikalingumas, nes labai sumažėjo Draugijos taryba, papildyti ir patvirtinti Įstatai.
Katechezę, remdamasi Sinodo tikslais bei siekiais, kurie vėl išryškina, akcentuoja „visų atsakomybę už Bažnyčią“, skelbė sesuo Viktorija Plečkaitytė MVS. Ji pabrėžė Palaimintojo suvokimą, kad grupė, draugija visada nuveiks daugiau nei pavienis asmuo, todėl ir jo (Palaimintojo) įtakoje tarpukario Lietuvoje atsirado ir išplito įvairių katalikiškų organizacijų ratas.
Sesuo Viktorija rėmėsi trimis šventaisiais: Šv. Teresėle, tėvu Jurgiu ir Alfonsu Lipniūnu (Alfa). Buvo apžvelgtos šių šventųjų pagrindinės gyvenimo ir veiklos kryptys šių dienų Sinodo šviesoje: pasitikėjimas, malonės pirmumas, misijonieriškas nusiteikimas, išlaisvinantis savęs atsižadėjimas.
Po katechezės visi rinkomės Palaimintojo koplyčioje dalyvauti Šventose Mišiose, kurias aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Jis skelbė ir homiliją kalbėdamas tikintiesiems apie aplinkos įtaką tikėjimo kelionėje, santykyje su Dievu, kitais žmonėmis.
Šv. Dvasios vaidmuo Bažnyčioje yra labai svarbus, jos raginami žmonės nugali inertiškumą, pasyvumą, nes tai yra didieji stabdžiai tikėjimo kelionėje. Būtina prašyti Jos (Šv. Dvasios) daugiau įžvalgumo suprantant Dievo veikimą ir valią. Girdėtuose Skaitiniuose, Išganymo istorijoje, Makabėjų knygoje, girdime, kad ir ankstyvaisiais laikais buvęs didelis pasišventimas, Įstatymo laikymasis, vėliau tapo stabdžiu.
Šv. Paulius primena, kad Jėzaus gimimas iš moters, atėjimas į pasaulį atneša pastarajam daug naujo. Šiandien labai svarbu matyti ištakas plačiau suvokiant išganymo dovaną, neužsisklęsti vienatvėje. Bendruomeniškumas labai svarbus Bažnyčios istorijoje, tai buvo pažymėta ir Sinodo kelyje; todėl būtina džiaugtis turint Palaimintojo bendruomenę – draugiją, vadinasi turite stiprią išganymo viltį,- pabrėžė JE. O artimesnė bendrystė su Viešpačiu stumia, ragina judėti pirmyn, tuo pačiu stiprinant visuotinės kunigystės išraišką.
Evangelijos palyginimas apie vienos pasiklydusios avies ieškojimą rodo kiekvieno žmogaus svarbą, jo reikšmę Bažnyčioje. Taip ir Palaimintojo užsidegimas tarnauti Dievui ir Bažnyčiai mus drąsina, žadina viltį, o buvimas Draugijoje neša džiaugsmą ir stiprina jos (draugijos) narius.
Po Šv. Mišių ir pietų, kuriems palaimino JE vyskupas, dienos dalyviai skirstėsi į 2 grupes: suvažiavimo delegatai pasiliko darbui parapijos salėje, kiti ėjo į Palaimintojo muziejų, kur išklausė Arūno Kapsevičiaus paskaitą, meldėsi Gailestingumo vainikėlį.
Suvažiavimo delegatai išklausė PJM draugijos šiandienos apžvalgą, kurią pateikė sesuo Onutė, ir iždininko ataskaitą (Vilija Bandzaitienė). Taryba buvo renkama iš 9 delegatų; išrinkti 5 asmenys: Vida Mickuvienė (Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilikos skyriaus vadovė, buvusi tarybos narė), Virginija Račkauskienė (Rumbonių parapijos skyriaus vadovė, buvusi tarybos narė), Vilija Bandzaitienė (buvusi tarybos narė, iždininkė), Daiva Bilinskienė (Vilniaus skyriaus narė), Vilma Miliūtė (Garliavos skyriaus narė).
Po rinkimų naujosios tarybos nariai, vadovaujami atsakingos už draugijos veiklą sesers Viktorijos Plečkaitytės, aptarė artimiausius uždavinius.
Praturtėję dvasiškai, prašydami Dievo karščiau tikėjimu gyventi užtariant Palaimintajam, formacijos dienos dalyviai išsiskirstė į namus, jau ten, savo bendruomenėse, skleisti žinią ir naujus pasiryžimus.
