Dabartinės valdančiosios daugumos veiksmai susiję su Genocido centro vadovo dr. Ado Jakubausko politiniu persekiojimu ir grasinimu pašalinti iš pareigų reikalauja išsamaus VSD vertinimo.
Man, kaip Vašingtone dirbusiam su nacionalinio saugumo, gynybos ir dezinformacijos tiriamąja veikla, susirūpinimą kelia klausimas: ar šiuo metu valdančiųjų vykdomi veiksmai susiję su istorijos politika nėra antivalstybiniai?
Seimo valdyba kritikuoja LGGRTC direktoriaus Ado Jakubausko teisę formuoti įstaigos tyrimų gaires, stengiantis atkreipti dėmesį į tai, kad instituto misija yra ne tik įgyvendinti istorinius tyrimus, tačiau ir tų tyrimų pagalba apginti Lietuvą nuo viešai platinamo priešiškų valstybių šmeižto apie 1941 m. birželio sukilimą ir partizanus.
Pasak VSD vadovo D. Jauniškio, tokios nacionalinio saugumo grėsmės kaip bandymai perrašyti Lietuvos istorijos politiką kyla ne tik iš išorės, bet ir iš valstybės viduje veikiančių asmenų: “Žvelgiant iš žvalgybos perspektyvos, grėsme Lietuvos Respublikai ir jos nacionaliniam saugumui tai tampa tuomet, kai šia trapia situacija nori pasinaudoti konkretūs subjektai ir subjektai iš išorės ar veikėjai valstybės viduje.”
Ypač TS-LKD partijai priklausančių Seimo narių pritarimas istorijos perrašinėjimui ir solidarizacija su Lietuvos istoriją kūjais daužančių antivalstybinių elementų veikla, įgyvendina ilgus metus Kremliaus vykdytą Lietuvos istorijos naikinimo politiką.
Stebint viešąją erdvę, valdantiesiems netinka dabartinis centro vadovas, o jo vietą turėtų užimti kitas centro vadovo posto siekiantis Vilniaus Universiteto dėstytojas Nerijus Šepetys. Šis laisvės kovotojų juodinimu pagarsėjęs istorikas kartu su R. Vanagaite ir kitais Kremliui naudingais veikėjais dalyvauja antivalstybinėje kampanijoje vadinančioje lietuvius “žydšaudžiais”.
Katalikų bažnyčios kronikos leidėjai ir iškilūs rezistentai, kurių dėka 1990 m. buvo iškovota nepriklausomybė, dabartinį bandymą politiškai susidoroti su LGGRTC vadovu Adu Jakubausku vertina neigiamai ir įspėja visuomenę, jog šalyje bręsta grėsmingi pokyčiai. Taip pat, verčia užduoti klausimą, kodėl TS-LKD turėjusi tokį didelį pasitikėjimo kreditą ir pagarbą tarp politinių kalinių ir tremtinių, tapo partija primenančia tą, kuriai iki Nepriklausomybės pradžios priklausė Algirdas Mykolas Brazauskas Lietuvos trispalvę pavadinęs skuduru.
