Užbaigus derybas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė bei trys nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos pirmadienį pasirašys nacionalinę kolektyvinę sutartį.
M. Navickienės teigimu, numatytas bazinio dydžio augimas bus didžiausias nuo 2017 metų. Be to, bus didinami minimalūs koeficientai dirbantiems žmonėms. Tai, anot ministrės, padės amortizuoti iššūkius dėl kylančių kainų.
„Vyriausybė didina ir minimalius koeficientus dirbantiems žmonėms, kad atotrūkis tarp dirbančių kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbą, išliktų. Abiejų šitų instrumentų – tiek bazinio dydžio, tiek minimalių koeficientų – kėlimo įtaka žmonių atlyginimui gali būti gana ženkli“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė.
Pasak jos, padidinus koeficientus, darbuotojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, pavyzdžiui, kultūros centro direktoriaus, teisininko, buhalterio, socialinio darbuotojo, iki šiol turėjusių minimalius koeficientus, pareiginis atlyginimas gali augti iki 154 eurų. Tų, kurie gavo didžiausius koeficientus, dėl bazinio dydžio padidinimo atlyginimas galėtų kilti apie 74 eurus.
„Jei kalbame apie žemesnę kvalifikaciją turinčius darbuotojus, kur reikia aukštesniojo išsilavinimo – apskaitininkas, registratorius, sekretorius, tai mažiausius koeficientus iki šiol gavę darbuotojas galėtų tikėtis apie 120 eurų padidinimo, o maksimalius koeficientus – apie 58. Tada vairuotojai, virėjai, slaugytojų padėjėjai, kurie gaudavo mažiausius koeficientus, galėtų tikėtis apie 98 eurų padidinimo, o kurių koeficientai buvo aukštesni, galėtų tikėtis apie 40 eurų“, – sakė M. Navickienė.
Tų, kurie gavo didžiausius koeficientus, dėl bazinio dydžio padidinimo atlyginimas galėtų kilti apie 74 eurus
„Tai tikrai padeda amortizuoti tam tikrus iššūkius ir dėl kylančių kainų, energetikos dalykų. Kontekste žiūrint, kad galioja kompensacijos už šildymą gana plačiai ir šiaip Vyriausybės sprendimai, kad Lietuvos žmonėms kaina tiek dujų, tiek elektros neaugtų labiau nei bus nustatyta biudžeto projektuose, ir šitie atlyginimų augimai sudaro bendrai palankesnę situaciją“, – pridūrė ji.
Derybos vyko dėl kitų metų politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo, papildomų garantijų profesinių sąjungų nariams nustatymo bei kitų reikalavimų.
Sutartyje numatyta, jog pareiginės algos bazinis dydis bus didinamas 5 eurais iki 186 eurų.
Be to, profsąjungų nariams bus suteikiamos 2 papildomos atostogų dienos saviugdai arba savanorystei, iki 10 dienų – mokymosi atostogų, mokant už jas darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 dienų, mokant 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taip pat iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti.
Nustačius 186 eurų pareiginės algos bazinį dydį, 2023 metų valstybės biudžete prireiks apie 118 mln. eurų.
Dar apie 7,5 mln. eurų už profsąjungų nariams nustatytas papildomų atostogų ir sveikatos gerinimo dienas bus mokama neviršijant darbo užmokesčio fondui skirtų lėšų.
Sutartį su ministre pasirašys Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga.
Šios profsąjungos vienija apie 40 tūkst. žmonių, kurių darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis. Sutartis bus sudaroma trejiems metams.
