Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako Seime palaikysianti sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai, nes tai atvertų racionalesnę diskusiją, paremtą teisiniais argumentais.
„Balsuosiu už tai, kad būtų Konstitucinio Teismo pasisakymas tuo klausimu, kad galėtume turėti labiau racionalią, teisiniais argumentais grįstą diskusiją, o ne vien tik emocijomis arba interpretacijomis, kurias turi pavieniai politikai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė M. Navickienė.
Seimas ketvirtadienį planuoja apsispręsti, ar kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos atitikimo pagrindiniam šalies įstatymui.
Teismo būtų prašoma įvertinti konvencijos nuostatas, kuriose kalbama apie lytį socialiniu aspektu, smurtą prieš moteris dėl lyties ir apie tai, kad į oficialią švietimo programą, be kita ko, būtų įtraukta medžiaga apie nestereotipinius lyčių vaidmenis.
Projektą dėl kreipimosi į KT pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną ir iki šiol neratifikavo.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
