Artėjant 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių merų ir tarybų rinkimams, Laisvos visuomenės institutas (toliau – LVI) analizavo juose dalyvaujančių partijų ir politinių komitetų kandidatų į merus nuostatas žmogaus gyvybės apsaugos, šeimos ir tėvų teisių, smurto prevencijos artimoje aplinkoje, narkotikų ir alkoholio kontrolės srityse.
LVI nusprendė patikrinti, ką kandidatai į merus mano apie 10 pastaruoju metu LR Seime svarstytų ir didelio visuomenės dėmesį sulaukusių įstatymų, pavyzdžiui, žmogaus embrionų apsaugos, artimo ryšio, civilinės sąjungos, tėvų teisių švietimo sistemoje užtikrinimo, narkotikų dekriminalizavimo, alkoholio prekybos ir reklamos liberalizavimo ir kt.
Per šiuos rinkimus į merus kandidatuoja net 23 Seimo nariai, tad įvertinti jų nuostatas nėra sunku: LVI jau seniai stebi, fiksuoja ir skelbia, kaip minėtais klausimais balsuoja Seimo nariai.
Tačiau norint sužinoti, kokiomis nuostatomis vadovaujasi kiti kandidatai į merus, teko surengti apklausą, kuri vyko 2022 m. gruodžio 29 d. – 2023 vasario 10 d. Tokiu būdu tyrėjai iš viso gavo 103 atsakymus, kas sudaro 24 proc. iš visų 433 kandidatų į merus.
Iš 60 šalies savivaldybių atsakymų sulaukta iš 46 (77 proc.).
Verta pastebėti, kad įvairioms partijoms atstovaujantys kandidatai į merus atsakinėjo nevienodai uoliai.
Verta pastebėti, kad įvairioms partijoms atstovaujantys kandidatai į merus atsakinėjo nevienodai uoliai. Pavyzdžiui, patys stropiausi pasirodė esą Laisvės partijos kandidatai – į apklausos klausimus atsakė absoliučiai visi (100 proc.).
Panašiai stropūs buvo ir Krikščionių sąjungos (80 proc.), Nacionalinio susivienijimo (66 proc.), Tautos ir Teisingumo sąjungos (57 proc.), Darbo partijos (55 proc.), Žaliųjų partijos (36 proc.), LVŽS (33 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (28 proc.) atstovai: visų šių partijų keliami kandidatai viršijo bendrą atsakymų pateikimo vidurkį. Priešingoje pusėje atsidūrė Lenkų rinkimų akcija: nė vienas iš 8 jų keliamų kandidatų neatsakė į apklausos klausimus.
Priešingoje pusėje atsidūrė Lenkų rinkimų akcija: nė vienas iš 8 jų keliamų kandidatų neatsakė į apklausos klausimus.
Taip pat nenoriai atsakinėjo į tyrimo klausimus ir Lietuvos regionų partija (7 proc.), Laisvė ir teisingumas (13 proc.), LSDP (15 proc.), LLS (17 proc.) ir TS-LKD (19 proc.).
Rinkimuose dalyvauja 32 rinkimų komitetai, kurių lyderiai taip pat pasirodė esą vidutiniškai stropūs: 25 proc. atsiuntė savo atsakymus.
Į klausimus ypač nenoriai atsakinėjo dabar pareigas einantys ir pakartotinai kandidatuojantys merai: vieni jų tvirtino, kad gyvybės apsaugos, šeimos ir tėvų teisių, narkotikų ir alkoholio kontrolės klausimai esą nacionalinio lygmens dalykai ir jų savivaldybių merai niekaip nesprendžią, kiti, užpildę apklausos lapą, prašė neviešinti jų atsakymų. Tačiau absoliuti jų dauguma išvis neatsiliepė į apklausą. Politinis atsargumas ar abejingumas?
Politinis atsargumas ar abejingumas?
Surinktus duomenis apie politikų nuostatas LVI analitikai padalijo į 4 kategorijas pagal tai, kiek jos padėtų ar trukdytų Lietuvos įstatymuose įtvirtinti gyvybės apsaugą nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties, prigimtines šeimos ir tėvų teises, genderizmo neiškraipytą smurto prevenciją, protingą narkotikų ir alkoholio prekybos kontrolę, ir kiekvieno kandidato atsakymus vertino pagal tai, kiek jie atitinka, neatitinka ar labiau atitinka, nei neatitinka Laisvos visuomenės instituto požiūrį.
Pasinaudojant gautais atsakymais ir jų vertinimu kiekvienam kandidatui buvo sudarytos politiko poziciją vaizduojančios schemos, kurios rinkėjams leidžia lengvai suprasti, kokiomis nuostatomis jis vadovaujasi.
LVI tinklapyje nesunkiai galima susirasti norimo politiko pavardę ir sužinoti, kokiu balu (nuo 0 iki 5) vertinami kandidatai, kokių nuostatų jie laikosi kiekvienoje iš paminėtų keturių sričių.
Taip pat sukurta galimybė pasižiūrėti, kaip į klausimus atsakyta įvairiose savivaldybėse. Lygiai tą patį galima sužinoti ir apie partijų nuostatas.
LVI tikisi, kad šis tyrimas padės rinkėjams aiškiau pamatyti savo kandidatus į merus ir balsuojant deramai atsižvelgti į jų nuostatas.
