Ilgai galvojau, ar rašyti šią istoriją, bet daugeliui papasakojus, visi labai buvo šokiruoti ir pasipiktinę, todėl dalinuosi. Manau, kad labai greitai feisbukas mane užblokuos, nes tema šiandien yra labai poliarizuota ir dažniausiai paranki tik vienai pusei.
Sugalvojome 13-metei dukrai išrinkti vasaros stovyklą. Kad būtų naudinga ir smagu, pasirinkome anglų kalbos stovyklą šalia Anykščių, prie Mūšėjaus ežero, kurią organizavo vilniečiai.
Paskaičius atsiliepimus, pliusų pridėjo tas faktas, kad nemažai jaunimo važiavo jau ne pirmą kartą, vadovai užsieniečiai, vienu žodžiu, turėjo būti smagi ir naudinga anglų kalbos tobulinimo stovykla, į kurią dukra išvyko kartu su savo klasioke.
Gyvenimas turėjo būti palapinėse, bet tai labai neišgąsdino, nes juk vasara. Atvažiavom, aplinka kaip ir nebloga, gamta, ežeras netoli. Pradėjom statyti palapinę, jų jau buvo gal apie 20, dar turėjo prisijungti kitą rytą daugiau.
Oras tą dieną tikrai buvo prastas, artėjo juodi debesys, todėl namo važiavom merginas palikę pakankamai neramiai.
Pradėjo dundėti, lyti, žaibuoti…
Įsivaizdavom, kad palapinėje turėjo būti baugu. Telefonus iš vaikų surinko, kad nebūtų per daug kontaktų su tėvais. Natūralu, reikia pailsėti nuo technologijų.
Kitą rytą susiskambinom, tai panelės jau prašėsi namo, nes šalta, drėgna ir t. t. Pakalbėjus su vadove, ji nuramino, kad per audrą vaikus įleido į patalpas.
Po kelių dienų orai pasitaisė, tai savaitė pralėkė jau lengviau. Pasiėmę mergaites pradėjome klausinėti apie jų stovyklos įspūdžius.
„Į kokią čia homoseksualų kompaniją mus čia atvežėt?” – drėbtelėjo dukters klasiokė. Klausimas pribloškė, sakom – pasakokit.
Pasirodo, kad iš 7-ių vadovų, 4-uri buvo homoseksualūs. Gėjai ar lesbietės.
Pasirodo, kad iš 7-ių vadovų, 4-uri buvo homoseksualūs. Gėjai ar lesbietės.
Paklausus mergaičių, iš kur jos tai žino, jos atsakė, kad visa stovykla tai žinojo.
Vienas iš vadovų, 19-metis vaikinas vis atslinkdavo į mergaičių palapinę ir klausė: „Jūs pora ar ne? Ar žinot, kad mergaitė su mergaite yra žymiai geriau, nei su berniuku?”
Po šios informacijos aš puoliau skambinti stovyklos vyriausiajai, kraujas virė gyslose iš pykčio. Atsiliepusi vadovė (beje, irgi homoseksuali) labai ramiu balsu išklausė mano griaustinį liepdama kreiptis į policiją ir sakydama: „Kreipkitės, jūs nieko neįrodysit. Jūsų mergaitės išsigalvoja”.
Į mano klausimą, iš kur mergaitės žino apie jų visų seksualinę orientaciją, ji atsakė, kad jie nieko nuo vaikų ir neslepia. Jei vaikai klausia, tai jie ir atsako. Visa stovykla žino. Pasirodo, kad kai kurie vaikai, ne pirmą kartą ten atvykę, jau yra „susiporavę” .
Pasirodo, kad vadinamame „Ryto rate” vaikų buvo klausinėjama kuo jie save jaučia esant – ji, jis ar kažką kito? Vadovė pripažino, kad vaikinas, kuris klausinėjo paauglių, ar jos yra pora, bei ragino pabandyti, viršijo įgaliojimus, ir ši su juo pasikalbės.
Po šito pokalbio aš supratau, kad nieko nebesuprantu šiame lietuviškame pasaulyje, kas jame vyksta ir į kokį jį mes išleidžiame savo vaikus. Į policiją greičiausiai kreiptis nebeliko prasmės, bet bent jau informuoju tėvus – siųsdami vaikus į stovyklas gerai pasidomėkite, kur siunčiate vaikus. Juk paauglystė yra pats jautriausias metas, paaugliai yra labai pažeidžiami ir juos lengva sumedžioti visokiems… Manau, kad šito posto labai greit neliks, todėl skubėkit dalintis su tėvais.
