Vakar sapnavau blogą sapną – paprašau kažkokio vyro paslaugos, kad jis nukirstų su kirviu kažkokią virvę. Jis paima tą virvę, prieina prie stovinčios merginos, padeda tą virvę jai ant galvos ir perkerta, tuo pačiu įkirsdamas ir jos galvą. Trykšta kraujas, galva prakirsta, mergina gyva, sako: „ai, skauda“. O aš iš siaubo, kad kažkas man, atseit, darydamas paslaugą taip pasielgė, nubundu.
Dieną vis prisimenu tą sapną. Važiuojant per miestą pralekia kelios policijos mašinos kaukdamos. Sakau draugui, žinai, kaip čia gali viskas toliau klostytis? Gali prasidėti baisūs dalykai… Ir nežinau, kaip tai įvardinti, tik žinau, kad kažkas bręsta, nesinori sakyti, pilietinis karas, nesinori būti bloga pranaše, kurios žodžiai virsta realybe, tad nutylu…
Vakare sužinau, kad „Rimi“ parduotuvėj vyras peršovė kojas apsaugininkui. Nes tas liepė užsidėti kaukę, tada vijos… Įsijungiu žinias. Matau X., tai tikrai jis, sutampa ir amžius, ir gyvenamoji vieta. Susirašom su kitu žmogum, kuris irgi jį atsimena, taip, tai tikrai X. Pasirodo, paleidęs šūvius, X. nepabėgo, dar padėjo sutvarstyti tam apsaugininkui kojas.
Kadaise, prieš dešimt metų, su X. susipažinom tuomet, kai įvyko Garliavos šturmas ir žmonės nuo ryto susirinko po Dalios Grybauskaitės langais, vejami siaubo ir neteisybės jausmo. X irgi ateidavo ten, dalyvaudavo mitinguose ir protestuose. Aukštas, išvaizdus, geras jaunas vyras, kalbantis apie tiesą ir neteisingumą, toks, kuriam skaudėjo dėl to, kas vyksta.
Paskui X dingo, išmetė mane kažkodėl iš feisbuko draugų, ėjo į Seimą nuo kažkokios partijos, anketoj perskaičiau, kad yra baigęs Vilniaus universitete fiziką, magistrą.
Ar kam nors tai įdomu? Kas jis, tas vaikinas, kodėl įvyko tas susišaudymas? Taip, labai įdomu, visos naujienos mirga, internetas, daugybė komentarų. Ir komentaruose daugybė tokių, kurie palaiko šį žmogų, vieningai rašo tautiečiai, kad tai tik pradžia, kad žmonės priėjo ribą ir kad prasideda tai, link ko Lietuvą varo valdžia. Pilietinis karas. O gal ne.
Gal kur nors Karoliniškėse kitas šaulys ruošiasi žygiui prieš valdžią. Ir jau yra numatęs, kam bus skirta jo paleista kulka. Gal tokių šaulių, vaikštančių į parduotuves su Glock yra kur kas daugiau, nei mes galim įsivaizduoti? Tų, kurie dar po Garliavos įvykių, oi ne, po taip vadinamų riaušių prie Seimo 2009 m., kai Saulius Skvernelis numalšino jas kulkomis ir bananais, augino nusivylimą šita valstybe diena iš dienos.
Kiek tokių užaugo per šį karantiną? Niekinamų visokių užkalnių ir miliūčių, tos pačios LRT primadonos Ritos Miliūtės dar pavasarį vadintų b…nosiais, išėjusių į gatves per Šeimų maršus su viltimi, kad gal kažkas pasikeis po tų mitingų, gal atsitokės valdžia ir baigs eksperimentuoti su žmonėmis. Nepasikeitė. Vadinasi, tie žmonės ir toliau augina neviltį ir pyktį, kaupiasi garas, kuris išsiverš nežinia kaip ir nežinia kada. Kaip tam filme „Taksistas“ su Robertu De Niro.
toliau augina neviltį ir pyktį, kaupiasi garas, kuris išsiverš nežinia kaip ir nežinia kada.
Taigi, dar kartą klausiu, ar kam nors tai rūpi? I. Šimonytei, A. Dulkiui? Ar po šio įvykio buvo sušauktas Seime ar Vyriausybėj, na, bent policijoje ar VSD, koks nors neeilinis posėdis, siekiant išsiaiškinti, kokie Lietuvoj vyksta procesai ir kuo jie gali baigtis, jei valdžia nekeis retorikos ir politikos?
Panašu, kad ne, nes jeigu tai kam nors rūpėtų, politika jau seniai būtų kitokia. Nors… I. Šimonytė juk yra saugoma, A. Dulkys turbūt nelabai. Ir jis jau skundžiasi, sako, nelieskite mano vaikų, nors visos Lietuvos tėvai yra prievartaujami skiepytis ir skiepyti savo vaikus.
Skaitau to šaulio X feisbuką, jo siena pilna pasisakymų apie valdžią, yra ir toks. „Ei, mentai, vaikštinėju visur be kaukės, ir ką jūs man padarysit?“ Mentai nieko nespėjo padaryti, kol atvažiavo, apsauginis jau buvo peršautomis kojomis. Laimė, gyvas.
O tas apsauginis juk irgi tik žmogus, uoliai dirbantis savo darbą ir šventai tikintis, kad jei kažkas užeis į parduotuvę be kaukės, tai rytoj atvejų skaičius išaugs. Tik kažkodėl tie atvejai neauga dėl to, kad elitas susirenka Valdovų rūmuose labdaringam vakarui ir kelias valandas puotauja be kaukių.
Ir aš prisipažįstu, kad man baisu. Nuojauta sako, kad tie susišaudymai tik pradžia ir deduosi ant feisbuko arkangelo Gabrieliaus atvaizdą, ir kasdien meldžiuosi, kad kas nors šią beprotybę sustabdytų.
Ar mums tai išbandymas? Tikrai taip. Ar mes dar galim pasikliauti kuo nors, išskyrus save? Tik Dievu. Laikykimės.
