Šalies vadovai reiškia užuojautą dėl buvusios Vilniaus geto kalinės, pogrindžio kovotojos ir aktyvios Holokausto atminties puoselėtojos Fanios Brancovskajos mirties.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį teigė, kad F. Brancovskaja metai iš metų liudijo skaudžią praeitį ir kvietė prisiminti Holokausto Lietuvoje aukas.
„Simboliška, kad jos netekome Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse. Tegul mums tai būna įpareigojimas ir toliau kovoti su bet kokiomis neapykantos ideologijų apraiškomis“, – rašoma šalies vadovo užuojautoje.
Prezidentas reiškia užuojautą F. Brancovskajos artimiesiems, draugams ir bendražygiams.
Seimo bei savo vardu užuojautą pareiškė ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse mus paliko Fania Brancovskaja, buvusi Vilniaus geto kalinė, išgyvenusi Holokaustą, legendinė moteris, šių metų gegužę atšventusi savo 102 gimtadienį. Tegul ilsisi ji ramybėje. Nuoširdžiausia užuojauta šeimai, artimiesiems, draugams, visai Lietuvos žydų bendruomenei“, – sako ji.
F. Brancovskaja gimė 1922 metais Vilniuje, būdama 19 metų pateko į Vilniaus getą ir jame išbuvo iki paskutinės jo dienos, visą jos šeimą naciai nužudė.
2017 metais F. Brancovskaja apdovanota Lietuvos valstybės ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.
1941 metų rugsėjį įkurtas getas Vilniaus senamiestyje likviduotas 1943 metų rugsėjo 23–24 dienomis.
Prieš karą Vilniuje žydai sudarė apie trečdalį miesto gyventojų, Lietuvos sostinė buvo svarbus žydų kultūros centras. Po karo iš maždaug 57 tūkst. Vilniaus žydų gyvi liko apie 2 tūkstančiai.
Vykstant Antrajam pasauliniam karui naciai Lietuvoje, dažnai padedami vietos kolaborantų, išžudė 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
