Nacionalinis vėžio institutas yra vienintelė Lietuvoje specializuota onkologinių ligų gydymo ir šios krypties mokslinių tyrimų įstaiga. Institutas turėjo būti įkurtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu 2009 metais, o 2014 m. balandžio 17 d., konstatavus, kad vykdant minėtą nutarimą buvo neleistinai atskirtas mokslas, mokymas bei gydymas, buvo priimtas specialus LR Nacionalinio vėžio instituto įstatymas.
Jame teigiama, kad šio instituto paskirtis teikti aukščiausio lygio specializuotas ir individualizuotas onkologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos ir užsienio gyventojams, o pacientai gaus sveikatos apsaugą, besiremiančią naujausiais pasiekimais kovos su vėžinėmis ligomis srityje. 2022 metais LR Vyriausybė priėmė Nacionalinio vėžio instituto įstatus.
Šiuo metu Nacionalinis vėžio institutas yra Europos vėžio institutų organizacijos (OECI) narys. Todėl nesuprantama ir nepateisinama, kad, mūsų šalyje daugėjant onkologinių susirgimų ir sunkiomis jų formomis sergančių ligonių skaičiui, ši specializuota gydymo įstaiga naikinama.
Reaguojant į onkologinėmis ligomis sergančių asmenų ir Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų, kuriems kelia nerimą minėto instituto naikinimas, signalus Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos vadovai Nacionalinio vėžio instituto prijungimo prie Santaros klinikų klausimu susitiko su Seimo nariais, profesinių sąjungų vadovais, onkologijos pacientų organizacijų atstovais, kitais aktualiais asmenimis.
Nacionalinio vėžio instituto istorija liudija, kad jau daug metų buvo nuosekliai einama ne instituto stiprinimo, bet jo silpninimo keliu. 2021 m. liepos mėn., keičiant Nacionalinio vėžio instituto statusą, iš biudžetinės jis tapo viešąja įstaiga. Paskutinis žingsnis buvo žengtas 2024 metų spalio 31 d. instituto dalininkams: sveikatos apsaugos ministerijai, švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Vilniaus universitetui pasirašius sutartį, kuria Nacionalinis vėžio institutas perduodamas Vilniaus Santaros klinikoms ir nuo 2025 m. sausio 1 d. turi tapti Santaros klinikų filialu. Į onkologinėmis ligomis sergančių pacientų likimus visiškai nebuvo atsižvelgta.
Nacionalinio vėžio instituto prijungimas prie Santaros klinikų iš esmės prieštarauja Nacionalinio vėžio instituto įstatymo raidei ir dvasiai. Jungimas taip pat prieštarauja ir Nacionalinio vėžio instituto įstatams. Šios pertvarkos tikslas gali būti paaiškinamas tik atskirų sveikatos apsaugos srities vadovaujančių darbuotojų, o gal ir Santaros klinikų merkantiliniais interesais, tačiau pacientų ir visuomenės poreikiai ne tik pamirštami, priešingai, jie nukenčia.
Stebina tai, kad tam tikros organizacinės instituto naikinimo procedūros yra vykdomos tuo metu kai Nacionalinio vėžio instituto įstatymas nėra nei pakeistas nei panaikintas, kada tebegalioja ir Nacionalinio vėžio instituto statutas, todėl visi veiksmai kuriais siekiama likviduoti šią visuomenei būtiną ypatingos reikšmės specializuotą gydymo įstaigą negali būti laikomi teisėtais. Bene svarbiausia yra tai, kad nėra argumentų įrodančių kokia šios pertvarkos nauda visų pirma įvertinant pacientų interesus. Į Nacionalinio vėžio instituto darbuotojų interesus taip pat neatsižvelgiama, todėl reali reorganizavimo pasekmė yra dalies, visų pirma aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų, nutekėjimas iš instituto ir, tikėtina, iš Lietuvos. Neabejotina, kad onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams gydymas taps dar sunkiau pasiekiamas, ilgės laukiančių eilės ir tt. Tą patvirtina faktai prijungiant onkologinę ligoninę prie Kauno klinikų.
Pertvarkos iniciatoriai atliko nemaža formalių procedūrų artindami Nacionalinio vėžio instituto, svarbiausios onkologinėmis ligomis sergančių asmenų gydymo bazės, egzistavimo pabaigą. Buvo apeliuojama į instituto darbuotojus argumentuojant tai į įsivyravusią, tačiau toli gražu ne visada pasiteisinusią, sveikatos įstaigų centralizavimo praktiką, tai badant pirštu į instituto finansavimo problemas, tai į iš to išplaukiančias mokslinės arba klinikinės veiklos kliūtis, nors didžiąja dalimi visa tai gula ant šių iniciatorių sąžinės.
Keistai atrodo mėginimas pateisinti reformą atliktomis, kaip minėta, neteisėtomis Nacionalinio vėžio instituto įstatymui ir Nacionalinio vėžio instituto įstatams prieštaraujančiomis organizacinėmis Nacionalinio vėžio instituto naikinimo procedūromis. Pažymėtina, kad neatsakoma į esminį klausimą-kokiu būdu ir ar apskritai pagerės onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymas ir sveikatinimas?
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija ir toliau imsis būtinų veiksmų ginant onkologine liga sergančių asmenų teises ir interesus.
