Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia su giliu liūdesiu praneša, kad sausio 6-osios naktį, Kalėdų išvakarėse, eidamas 91-erių metų amžiaus, mirė Vilniuje gyvenęs metropolitas emeritas Chrizostomas (Martiškinas). Daugiau nei du dešimtmečius – nuo 1990 iki 2010 metų – jis vadovavo Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios vadovo, Vilniaus ir Lietuvos metropolito Inokentijaus žodžiais, į amžinybę iškeliavęs metropolitas Chrizostomas buvo išskirtinė asmenybė.
„Tai buvo visiškai savo Motinai Bažnyčiai atsidavęs žmogus, pasiaukojamai gynęs jos interesus sunkiausiais laikais. Jis buvo labai išmintingas, gebėjęs rasti sprendimus sudėtingiausiose situacijose, su kuriomis susidūrė savo ganytojo praktikoje. Metropolitas Chrizostomas buvo drąsus ir ryžtingas žmogus. Nepaisant išorinio griežtumo, jis taip pat buvo išskirtinio gerumo asmenybė”, – sakė metropolitas Inokentijus.
Metropolitas Chrizostomas įrašė savo vardą į Lietuvos istoriją, nuoširdžiai parėmęs lietuvių tautos laisvės ir nepriklausomybės siekį. Tragiškų 1991 metų sausio įvykių Vilniuje metu jis griežtai pasmerkė Sovietų Sąjungos valdžios veiksmus ir buvo apdovanotas Lietuvos valstybės Sausio 13-osios atminimo medaliu. Sudėtingais permainų laikais Metropolito Chrizostomo pasirinktos krypties Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia tvirtai laikosi ir dabar.
Metropolito Chrizostomo valdymo metais Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai buvo grąžintos anksčiau sovietų valdžios nacionalizuotos šventovės. Daugelis jų buvo restauruotos, taip pat pastatytos naujos – pavyzdžiui, Klaipėdos Globos ir Nikolajaus, Palangos Iberijos Dievo Motinos cerkvė ir Visagino Paaukojimo – Panteleimono cerkvė. Jo įtaigūs pamokslai daugelio žmonių tikėjimą sustiprino ar paskatino priimti stačiatikybę.
Metropolitas Chrizostomas buvo drąsus ir ryžtingas žmogus.
2010 m. metropolitas Chrizostomas, tapęs emeritu, visai nusišalino nuo viešos veiklos ir atsidėjo tik maldai, tebedalyvaudamas pamaldose vienoje jo restauruotų Kristaus Gimimo cerkvėje Bukiškėse, Vilniaus pakraštyje.
Visi norintieji atsisveikinti su metropolitu Chrizostomu galės tai padaryti dvi dienas, sausio 6 ir 7 d., Vilniaus Šventosios Dvasios vienuolyne (Aušros Vartų g. 10).
Metropolito Chrizostomo atgiedojimas vyks 2025 m. sausio 8 d., po Dieviškosios Liturgijos, apie 8 val. ryto. Vėliau metropolitas Chrizostomas bus palaidotas Šventosios Dvasios vienuolyno hierarchų kriptoje.
Vienuolyno kieme bus eksponuojama nuotraukų paroda, skirta metropolito Chrizostomo 90-mečiui.
Trumpa biografija
Metropolitas Chrizostomas gimė 1934 m. gegužės 3 d. Kazinkos kaime, Gorlovkos rajone, Riazanės srityje, valstiečių šeimoje. Baigęs tris klases, dirbo kolūkyje. 1951–1961 m. jis dirbo architektūros paminklų restauratoriumi.
Baigė Maskvos dvasinę seminariją ir akademiją. Ketverius su puse metų būsimasis hierarchas ėjo Leningrado ir Naugardo metropolito Nikodemo (Rotovo) vyriausiojo padėjėjo pareigas. 1964 m. rugsėjo 12 d. Aleksandro Neviečio lauroje, jis buvo įšventintas diakonu.
1966 m. spalio 31 d. tapo Švč. Trejybės – Sergijaus lauroje vienuoliu ir gavo Chrizostomo vardą. Jo dangiškasis globėjas – Konstantinopolio arkivyskupas šventasis Jonas Auksaburnis. Netrukus metropolitas Nikodemas suteikė jam kunigo šventimus.
Nuo 1969 m. gruodžio 1 d. tarnavo Visų Šventųjų cerkvėje Maskvoje. 1971 m. liepos 15 d. buvo paskirtas Maskvos Patriarchato Bažnyčios ryšių su užsieniu skyriaus kanceliarijos vedėju.
1971 m. jam suteiktas archimandrito vardas. Nuo 1972 m. – Zaraisko vyskupas, Maskvos eparcijos vyskupas vikaras, Bažnyčios ryšių su užsieniu skyriaus pirmininko pavaduotojas.
Nuo 1974 m. – Kursko ir Belgorodo eparchijos hierarchas valdytojas. 1977 m. rugsėjo 2 d. buvo suteiktas arkivyskupo titulas. 1981 m. rugpjūčio 13 d. pačiam prašant buvo atleistas iš Bažnyčios ryšių su užsieniu pirmininko pavaduotojo pareigų. Nuo 1984 m. gruodžio 26 d. – Irkutsko ir Čitos vyskupijų, taip pat laikinai Chabarovsko vyskupijos valdytojas.
Nuo 1990 m. sausio 26 d. – Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas. 2000 m. vasario 25 d. jam suteiktas metropolito vardas. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčiai Metropolitas Chrizostomas vadovavo iki 2010 m. gruodžio 24 d., kai dėl sveikatos būklės, pačiam prašant, tapo emeritu.
Lietuvos vadovai pareiškė užuojautą
„Jo Ekscelencijos Chrizostomo išmintinga laikysena ir pilietinė pozicija, remiant siekį atkurti Lietuvos valstybę ir pasmerkiant sovietų karinę agresiją 1991 metais, svariai prisidėjo prie tautinės santarvės ir darnios visuomenės puoselėjimo Lietuvoje“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot jo, Lietuvoje per šimtmečius taikiai sugyveno įvairių religijų ir skirtingų etnokonfesinių grupių žmonės, o metropolitas Chrizostomas telkė visų religijų išpažinėjus bendrai kovai už Lietuvos nepriklausomybę.
Premjeras Gintautas Paluckas savo užuojautoje taip pat akcentavo Chrizostomo indėlį į laisvės, bendrystės ir tautinės santarvės principų puoselėjimą.
„Metropolitas emeritas Chrizostomas bus prisimenamas ne tik dėl ilgametės dvasinės lyderystės Lietuvos stačiatikių bendruomenėje – itin svarbi buvo ir jo laikysena Lietuvai siekiant nepriklausomybės bei vėliau ją ginant Sausio 13-ąją. Šiuo nepaprastu šaliai ir jos žmonėms laikotarpiu Lietuvos stačiatikių bažnyčios vadovas prisidėjo prie esminių laisvės, bendrystės ir tautinės santarvės principų puoselėjimo, palaikydamas šalies nepriklausomybės atkūrimą ir pasmerkdamas nepateisinamą, neišprovokuotą agresiją“, – sakė premjeras G. Paluckas.
Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, Lietuvos stačiatikių bendruomenė neteko vienos ryškiausių asmenybių.
„Tai žmogus, kuris įeis į istoriją ne tik kaip ilgametis Stačiatikių bažnyčios vadovas, bet ir aktyvus Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės gynėjas, turėjęs aiškią poziciją, smerkiančią Sovietų Sąjungos valdžios veiksmus dėl 1991 metų sausio įvykių Vilniuje, ir dėl to apdovanotas Lietuvos valstybės Sausio 13-osios atminimo medaliu“, – savo užuojautoje teigė parlamento vadovas.
