u Seimo komitetai ragina Užsienio reikalų ministeriją (URM) parengti siūlymus ir inicijuoti diskusiją Europos Sąjungos (ES) lygiu dėl migracijos politikos griežtinimo.
Tokia iniciatyva teikiama Lietuvai susidūrus su rekordiniu nelegalių migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos.
„Bendrame komitetų sprendime yra nuostata, kad reikia pasiūlyti Užsienio reikalų ministerijai, jog ji paformuluotų tam tikrus teisinius pasiūlymus europiniame lygmenyje, kad dabartinės galiojančios taisyklės, konvencijos tam tikra prasme yra šiek tiek pasenusios, jos turėtų būti lankstesnės reaguojant į migracijos krizę, ypač kai joje dalyvauja ir organizuoja valstybė“, – trečiadienį po Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetų (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė pastarojo pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, dabartinės tarptautinių dokumentų nuostatos yra pernelyg liberalios.
L. Kasčiūnas tvirtino, kad pirmiausia reikėtų siaurinti galimybes neteisėtiems migrantams skųsti valstybių institucijų sprendimus.
„Mes tai jau padarėme, bet girdime žmogaus teisių gynėjus, sakančius, kad atimame teisę skųsti, o pagal logiką galima skųsti, skųsti ir skųsti, tempti procesą. Vadinasi, galima manipuliuoti ta teise. Reikia europiniu lygmeniu, ne tik nacionaliniu pagriežtinti tas taisykles“, – sakė NSGK pirmininkas.
Anot jo, taip pat reikėtų griežtinti migrantų galimybę laisvai judėti.
Antradienį Lietuvos Seimas, reaguodamas į neteisėtų migrantų antplūdį per Baltarusijos sieną, ypatingos skubos tvarka sugriežtino galimybes šiems asmenims judėti šalyje, numatė sulaikymą iki šešių mėnesių ir pan.
„Jei nenorime, kad tranzito kelias per Lietuvą atsivertų, tai svarbu ir vakariečiams, kurie yra nelegalių migrantų tikslas, kad didėtų suvokimas Europoje, jog judėjimo laisvės ribojimas yra normali praktika atgrasant nuo migracijos“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jis teigė per komitetų posėdį taip pat pasiūlęs apsvarstyti galimybę savivaldybėms samdyti privačias bendroves saugoti teritorijas, kur apgyvendinti neteisėtai į Lietuvą atvykę užsieniečiai.
Jis teigė per komitetų posėdį taip pat pasiūlęs apsvarstyti galimybę savivaldybėms samdyti privačias bendroves saugoti teritorijas, kur apgyvendinti neteisėtai į Lietuvą atvykę užsieniečiai.
„Savivaldybės galėtų samdyti, o valstybė vėliau kompensuotų (išlaidas – BNS). Galbūt to ir nereikės, galbūt įsitrauks kuri nors Vidaus reikalų ministerijos struktūra, kuri bus atsakinga už būtent objektų, kur gyvena nelegalūs migrantai, apsaugą“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
NSGK vadovas teigė, kad parlamentarai domėjosi galimomis neteisėtos migracijos tendencijomis.
Pasak jo, situacija yra dinamiška ir sunkiai prognozuojama, kaip vienas iš grėsmės šaltinių artimiausiu metu matomas Afganistanas.
„Talibanas periminėja šalies kontrolę, kai kurių Vakarų tarnybų prognozė – kad trys–šeši mėnesiai ir Talibanas gali perimti viso Afganistano kontrolę. Kai kurie žmonės traukiasi iš šalies. Gali atsirasti dar vienas migracijos šaltinis. Kaip tie žmonės judės, klausimas, nes kelių yra nemažai, yra pietiniai keliai, bet neatmeskime, kad ir Lietuvoje gali daugėti afganistaniečių“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Pasak jo, komitetai savo sprendime tai pat akcentavo, jog Aliaksandro Lukašenkos režimui nepavyks primesti Lietuvai savo žaidimo taisyklių.
„Tai, ką dabar daro Lukašenka, yra Rusijoje išbandyta taktika – vertimas bendradarbiauti. Kitaip tariant, tai yra noras pakeisti mūsų savarankišką užsienio saugumo politiką. Mes aiškiai sakome, kad nesilenksime ir to nebus“, – teigė parlamentaras.
„Tai jo pagrindinis tikslas – per tokių problemų kėlimą sukurti situaciją, kai jis išeitų į dialogą ir primestų mums žaidimo taisykles. To tikrai nebus“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.
Anot jo, komitetai atkreipė dėmesį ir į siekius „poliarizuoti visuomenę, radikalizuoti dalį visuomenės“.
„Todėl raginame visuomenę būti pilietiškais pranešant apie pamatytus migracijos atvejus, bet jokiu būdu nebandyti kurti paralelinių struktūrų, nedubliuoti valstybės institucijų veiklų ir jų taikomų priemonių. Tokios paralelinės struktūros kaip tik atitraukia valstybės institucijų dėmesį, resursus“, – sakė L. Kasčiūnas.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija Lietuvos pareigūnai sulaikė daugiau kaip 1,7 tūkst. migrantų – porą dešimčių kartų daugiau nei pernai. Daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
Dėl smarkiai išaugusio migrantų srauto Vyriausybė valstybės mastu yra paskelbusi ekstremaliąją situaciją.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad išaugę migracijos srautai yra organizuota Baltarusijos režimo hibridinė ataka.
Minskas tvirtina, kad migrantų Baltarusijos teritorijoje nebestabdo dėl Europos Sąjungos sankcijų.
