Atsižvelgiant į tai, kad:
- Visuomenės sveikata yra vienas pamatinių gėrių, sudarančių bendrąjį visuomenės gėrį. Valstybės valdžia turi imtis reikalingų veiksmų tam, kad būtų apsaugotas ir puoselėjamas visos visuomenės bendrasis gėris. Tačiau visuomenės bendrasis gėris negali būti puoselėjamas visos visuomenės ar atskirų jos grupių pamatinių teisių sąskaita. Kai vienos visuomenės grupės interesai yra užtikrinami kitos visuomenės grupės teisių sąskaita, gėriai, kuriuos tokiu būdu siekiama apsaugoti, nustoja būti bendruoju gėriu ir tampa tik atskirų interesų grupių gėriu.
- Joks žmogus neturi patirti valstybės sankcijų, tiesioginio ar netiesioginio spaudimo visuomenėje ar savo profesinėje aplinkoje todėl, kad naudojasi jam priklausančiomis žmogaus teisėmis. Suprantame, kad visos teisės gali turėti ir turi ribas. Pritariame nuostatai, kad žmogaus teisėmis turi būti naudojamasi atsakingai ir atsižvelgiant į visos visuomenės bendrąjį gėrį. Teisės tam tikrais atvejais gali būti ribojamos. Vienos teisės, atsižvelgiant į jų prigimtį, gali būti ribojamos daugiau nei kitos. Kai kurioms teisėms ribojimai galimi tik minimalūs ir taikomi tik itin retais bei išimtinais atvejais. Tačiau bet kokie teisių apribojimai, tam kad jie būtų teisėti, turi būti proporcingi ir taikomi ne daugiau, nei būtina.
- Žmogaus teisė į kūno neliečiamumą yra viena pačių fundamentaliausių žmogaus teisių, glaudžiai susijusi su teise į pagarbą žmogaus orumui. LR Konstitucijos 21 straipsnis nurodo, kad „žmogaus asmuo neliečiamas“. O Lietuvos ratifikuotos Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Ovjedo konvencija) 5 straipsnis įtvirtina fundamentalią nuostatą, kad „Kiekviena intervencija sveikatos srityje gali būti atliekama tik gavus atitinkamo asmens laisvai duotą ir informuotumu pagrįstą sutikimą“. Taip pat Ovjedo konvencija įtvirtina nuostatą, kad žmogaus teisė į kūno neliečiamumą negali būti aukojama daugumos interesams ar didesnei dalies visuomenės gerovei. Konvencijos 2 straipsnis nurodo, kad žmogaus interesai ir gerovė yra svarbesni už išimtinius visuomenės ar mokslo interesus.
Atkreipiame dėmesį, kad
- Darbo kodekso 30 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad „Darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“ privalo būti taikoma ir darbuotojo apsisprendimo pasinaudoti savo žmogaus teise atsisakyti medicininės intervencijos į jo kūną.Tai apima ir teisę atsisakyti skiepytis nuo COVID-19.
- Dideli susirūpinimą kelia tai, kad tarp Vyriausybės siūlomų kovos su pandemija priemonių yra ne tik priemonės, kurios tiesiogiai susiję su pandemijos valdymu, bet taip pat ir priemonės, kuriomis siekiama daryti spaudimą ir taikyti sankcijas asmenims, kurie nusprendė pasinaudoti savo žmogaus teisėmis. Toks spaudimo atsisakyti žmogaus teisių, kurios nėra apribotos, metodas kelia didelę grėsmę patiems teisinės valstybės pamatams ir sukuria itin pavojingą netiesioginio neteisėto žmogaus teisių ribojimo precedentą.
- Taip pat didelį susirūpinimą kelia informacija, kad vis daugiau darbdavių, reaguodami į Vyriausybės siunčiamus politinius signalus, pradeda daryti darbuotojams tiesioginį ar netiesioginį socialinį, psichologinį, ekonominį spaudimą, versdami juos skiepytis prieš jų valią arba išeiti iš darbo.
- Tiek darbuotojai, tiek visuomenė turi teisę priešintis bei protestuoti įstatymų numatytomis formomis prieš darbdavių ar valdžios neteisėtą tiesioginį ar netiesioginį spaudimą atsisakyti fundamentalių žmogaus teisių.
- Esame įsitikinę, kad bet koks protestas ar pilietinis pasipriešinamas neturi prasilenkti su civilizuotos visuomenės normomis, pagarba kiekvieno žmogaus (įskaitant valdžios pareigūnų) orumui ir teisėms. Bet kokie su teisėtumu ir civilizuotos visuomenės normomis prasilenkiantys protestai, chuliganiški veiksmai padaro didelę žalą visai visuomenei ir užkertą kelią ieškoti racionalaus sprendimo bei visuomenės sutarimo. Todėl griežtai nepritariame necivilizuotoms ir neteisėtoms protestų formoms ir raginame visuomenę nepalaikyti tokių protesto formų.
- Sykiu raginame Vyriausybę, kad jos Covid-19 valdymo sprendimuose nebūtų priemonių, kurios iš esmės skirtos daryti spaudimą bei de facto taikyti sankcijas piliečiams, kurie pasinaudojo savo konstitucinėmis bei žmogaus teisėmis ir atsisako skiepytis.
- Raginame Vyriausybę dėti pastangas ieškoti subalansuotų ir proporcingų sprendimų bei vengti bandymų pasitelkus sankcijas iš jėgos pozicijų spręsti sudėtingą pandeminę situaciją taip dar labiau supriešinant visuomenę.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga
