Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga džiaugiasi augančia organizacijos bendruomene ir siunčia žinutę visuomenei: „Nebijok, tiesa padaro mus laisvus“
Jau ketvirtus metus veikianti Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Krikščionių profsąjunga) džiaugiasi augančiu organizacijos narių skaičiumi ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį jai skiriančių rėmėjų bendruomene.
Profsąjungos pirmininkas Audrius Globys sako, kad tai rodo, jog Lietuvoje įvairių denominacijų krikščionys jaučia poreikį būti atstovaujamais ir ginamais nuo žodžio, sąžinės ir religijos laisvės suvaržymų.
Nuolatinė įtampa ir sėjama baimė, kad tavo įsitikinimai, žodis ar veiksmas gali susilaukti įtarimų ar net kaltinimų neapykantos kalba, diskriminacija skatina žmones burtis ir ginti savo pilietines teises bei laisves.
Laikmečio iššūkius krikščioniams supranta ir pirmasis „Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorius, už savo veiklą Sibiro lageriuose kalėjęs J. Em. kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ.
Steigiant Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą, jis tapo jos dvasiniu vadovu.
„Klausimai, kuriuos keliame, ir problemos, apie kurias informuojame visuomenę, yra svarbūs. Matome konkrečius atvejus, kai krikščionišką poziciją ar tiesiog kritiką valdžiai išsakantys asmenys jau susiduria su cancel kultūros realybe – bandymais marginalizuoti, eliminuoti iš viešos erdvės ar net darbo vietų,“ – nerimą keliančias tendencijas įvardija profsąjungos pirmininkas A. Globys.
Visuomenėje didžiulio atgarsio sulaukę tokie atvejai, kaip Krikščionių profsąjungos narių žurnalisto Virginijaus Savukyno ir LRT bylinėjimasis, tyrėjo bei žurnalisto Vidmanto Valiušaičio atleidimas iš Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, VDU profesorės Birutės Obelenienės istorijos, kurios buvo plačiai išviešintos ir užkardytos, nes Krikščionių profsąjunga ėmėsi itin aktyvių veiksmų: nuo pilietinių palaikymo akcijų ir komunikacinių kampanijų organizavimo iki kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo.
Institucijos jaučiasi visagalės ir nebaudžiamos
„Visi atvejai, su kuriais jau susidūrėme praktikoje, buvo itin grėsmingi darbuotojui. Nes didžiulės, dosniai iš biudžeto finansuojamos įstaigos turi ne tik ten dirbančius teisininkus, bet ir valdo didžiulius biudžetus, gali papildomai samdytis advokatų kontoras. Jos turi finansinį ir institucinį pranašumą prieš darbuotoją“, – konstatuoja A. Globys.
Pasak jo, natūralu, kad nelygios darbdavio ir darbuotojo galimybės teisinės kovos perspektyvoje kelia žmonėms baimę.
„Todėl mūsų solidarumas ir parama tampa labai reikšmingi visomis prasmėmis – finansine, moraline, dvasine“, – teigia Krikščionių profsąjungos vadovas.
Jis sako, kad įsigalint cancel kultūrai tampa svarbu prisiminti tuos tikslus, dėl kurių profsąjungos apskritai kūrėsi: kad susitelkę darbuotojai galėtų apsiginti nuo darbdavio ar institucijų savivalės, kad abi pusės butų lygiaverčiai derybų partneriai.
„Tik dabar vis dažniau tenka ginti žmones ne tik reikalaujant tinkamų darbo sąlygų ar priklausančių išmokų, bet ir ginant jų sąžinės, religijos ir žodžio laisvę“, – pastebi A. Globys.
Diegiant cancel kultūrą ne tik atskiri žmonės patiria spaudimą, bet neretai ir net patys darbdaviai. Jie verčiami aiškintis ir teisintis, kaip pas juos gali dirbti vienokių ar kitokių pažiūrų žmonės, kodėl jie vis dar nėra atleisti ar pažeminti pareigose.
Būtent taip nutiko Krikščionių profsąjungos tarybos narei, VDU prof. B. Obelenienei, kai dėl išsakytos krikščioniškos pozicijos mokymuose apie lytiškumą ji susilaukė nepagrįstos kritikos viešojoje erdvėje ir netgi kaltinimų diskriminacija. Reagavo ir savo nuomonę viešai dėstė įvairios žiniasklaidos priemonės, politikai, visuomenės veikėjai. Klausimynus profesorei bei jos darbdaviui siuntė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Galima tik įsivaizduoti, kokią įtampą patyrė tiek darbdavys, tiek darbuotojas, jei pati profesorė viešajame kreipimesi įvairių institucijų bei visuomenės prašė „stabdyti <…> valstybinės galios piktnaudžiavimo atvejus, užtikrinant žodžio ir akademinę laisvę.“
„Tik nedelsiant Krikščionių profsąjungai pradėjus viešinti situaciją nacionaliniu mastu, organizuojant profesorės palaikymo akciją socialiniuose tinkluose, kreipiantis į įvairias institucijas, situacija nurimo, profesorė toliau tęsia savo įprastą akademinę veiklą bei darbus, o bylinėjimosi teismuose šiuo atveju buvo išvengta.“ – apie daug skaudžių išgyvenimų mokslininkei, tiek jos darbdaviui pasakoja A. Globys.
Jis sako, kad ši situacija tik dar kartą parodė, kad jei darbuotojas yra vienas, neturi stipraus palaikymo visuomenėje ir finansinio resurso gintis bylinėjantis teismuose, darbdavys, tikėtina jį pažemintų pareigose ar net atleistų, net jei ir neturėjo tokio ketinimo anksčiau. Jis tiesiog gali trokšti ramybės nei tolimesnio situacijos eskalavimo viešojoje erdvėje.
„Krikščionių profsąjunga buvo (ir yra) pasirengusi aktyviai išnaudoti visas įmanomas informacines, komunikacines ir teisines gynybos priemones, kad apgintume savo organizacijos narius, susiduriančius su sąžinės, religijos ir žodžio laisvės suvaržymais, tam skiriamos ir reikiamos lėšos“, – teigia A. Globys.
Kaip Krikščionių profsąjunga gali padėti?
Krikščionių profsąjungos pirmininkas pasakoja, jog esant reikalui, organizuojama ir apmokama teisinė jos narių gynybą. Samdomi kvalifikuoti teisininkai ar advokatų kontoros. Priklausomai nuo konkretaus atvejo ginamiesiems suteikiamos teisinės konsultacijos arba jie atstovaujami teismuose.
Šiam tikslui tenka skirti nemažą lėšų dalį.
„Tačiau mums svarbu, kad visuomenė žinotų, kas vyksta ir neliktų abejinga matydama neteisingumą. Norime, kad žmonės palaikytų vieni kitus. Todėl visuomet aktyviai vykdome įvairias informacines akcijas“, – pasakoja A. Globys.
Profsąjunga apie kiekvieną atvejį informuoja ne tik savo bendruomenę, bet ir visą visuomenę per įvairias žiniasklaidos priemones, socialinius tinklus, bendruomenes. Gali būti rašomi kreipimaisi į įvairias institucijas, Seimo nariams, straipsniai.
„Ne tik viešiname tokius atvejus, bet ir organizuojam įvairias palaikymo akcijas. Viena tokių akcijų buvo surengta solidarizuojantis su Krikščionių profsąjungos nariu žurnalistu V. Savukynu.“ – prisimena Krikščionių profsąjungos pirmininkas.
Su cenzūra ar kitokiu persekiojimu susidūrę profsąjungos nariai visuomet lydimi ir malda. Krikščionių profsąjungos dvasinis palydėtojas kun. A. Toliatas paskelbia maldos devyndienį už tą asmenį ir kviečia aktyviai įsijungti ne tik visą Krikščionių profsąjungos bendruomenę, bet ir solidarizuotis neabejingą visuomenės dalį.
„Tai būna ne tik teisinė ir komunikacinė, bet ir dvasinė kova, todėl rūpinamės ir dvasine pagalba“, – sako A. Globys.
Nebijok, tiesa padaro mus laisvus
A. Globys atkreipia dėmesį, kad krikščioniui profesija nėra tik savirealizacija, karjera ar būdas užsidirbti pragyvenimui. Profesija, nesvarbu kokia ji bebūtų – mediko, mokytojo, dėstytojo, teisininko, politiko, verslininko – pirmiausia yra pašaukimas.
Taip pat krikščioniui visuomet svarbus yra sąžinės balsas ir jis privalo juo vadovautis savo profesiniame gyvenime. Jei žmogus priverčiamas eiti į kompromisus su savo sąžine, ji ilgainiui tampa akla tiesai ir taip žmogus nutolsta nuo savojo tikėjimo.
„Tačiau krikščioniškas požiūris turi teisę egzistuoti ir medicinoje, ir žurnalistikoje, ir pedagogikoje, ir teisėje – visose mūsų gyvenimo sferose. Tai yra laisvos ir demokratinės valstybės bruožas“, – pastebi A. Globys.
Todėl šiemet Krikščionių profsąjunga kviečia nebijoti ir skelbia komunikacinę žinutę: „Nebijok, tiesa padaro mus laisvus“.
Nutildyta ir supriešinta visuomenė – grėsmė nacionaliniam saugumui
Tinkamas atkirtis cancel kultūrai, kurią bando įdiegti įvairios institucijos, Lietuvoje dar yra galimas. Teisinė sistema leidžia žmogui apsiginti. Tiesa, tai kainuoja daug laiko, sveikatos ir pinigų (to pavyzdys Suomijos parlemento narės Päivi Räsänen jau daugiau kaip 5 metus vykstanti byla).
Todėl jei žmogus neturi jį palaikančios stiprios organizacijos ir galimybės lygiaverčiai gintis, jis gali būti tiesiog nutildomas, palaužiamas, priverčiamas palikti darbą ir tai tampa bloguoju pavyzdžiu bei precedentu kitiems darbdaviams bei organizacijoms.
„Todėl savo veikloje mes matome daug didesnį iššūkį, nei tik apginti atskirų žmonių teises ir laisves“, – teigia A. Globys.
Pasak jo, tokia nutildymo kultūra ir institucijų diktatas silpnina pačią demokratiją, pasitikėjimą valstybe. Kai žmonės nutildomi, tampa bailūs, įsigali vadinamosios institucinės diktatūros.
„Lietuvai, turint omeny visą geopolitinę situaciją, tai būtų didžiulė tragedija“, – įsitikinęs krikščioniškos profsąjungos pirmininkas.
Trys pagrindinės veiklos kryptys
A. Globys sako, kad reaguojant į aktualijas, Krikščionių profsąjunga šiuo metu yra iškėlusi tris pagrindinius tikslus.
1. Bendruomenės telkimas ir solidarumas. Tikslas nėra telkti tik Krikščionių profsąjungai priklausančius narius. Bendruomenė suvokiama daug plačiau – tai visi tie žmonės, kuriems yra svarbi sąžinės, religijos ir žodžio laisvė.
„Į mūsų bendruomenę galima įsijungti skirtingais būdais. Tikrieji Krikščionių profsąjungos nariai moka nario mokestį, turi tam tikras teises ir pareigas. Juos gindami mes naudojame savo finansinius resursus“, – pasakoja A. Globys.
Jis pastebi, kad visais laikais buvo ir bus žmonių, kurie jokiomis aplinkybėmis neis į kompromisus su savo sąžine.
„Ne visi tokiais galime būti, tačiau mūsų, kaip krikščionių pareiga, su jais solidarizuotis ir jiems pagelbėti. Todėl labai svarbūs yra ir tie, kurie remia profsąjungą skirdami jai GPM dalį, stebi jos veiklas, domisi ir dalijasi informacija. Džiaugiamės, kad tokių sąmoningų žmonių vis daugėja. Nuoširdžiai dėkojame jiems ir už juos meldžiamės“, – sako A. Krikščionių profsąjungos pirmininkas.
Jo teigimu, labai svarbu, kad krikščionys neliktų pasyvūs matydami vykstančius procesus. Todėl Krikščionių profsąjunga nėra uždara, bendrauja ir bendradarbiauja su kitomis profesinėmis sąjungomis, įvairiomis NVO, bendruomenėmis. Praėjusiais metais buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas su didžiausia Lietuvos profesine sąjunga „Solidarumas“.
2. Visuomenės informavimas, ugdymas ir švietimas. Profsąjunga organizuoja įvairius mokymus, konferencijas. Visa medžiaga yra viešai prieinama profsąjungos svetainėje https://krikscioniuprofsajunga.lt/ .
Kaip itin svarbų ir reikšmingą renginį A. Globys įvardija pernai Šiluvoje vykusią konferenciją „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniams saugumui“, kuri buvo peržiūrėta daugiau kaip 100 tūkst. kartų. Visi ten sakyti pranešimai patalpinti čia.
„Tuo renginiu norėjome akcentuoti, kad rūpindamiesi šalies saugumu, turime ne tik įsigyti ginkluotę, bet ir ugdyti dorybes savo visuomenėje. Be jų ji nebus nei atspari, nei tvirta“, – įsitikinęs profsąjungos pirmininkas.
3. Gynyba. Krikščionių profsąjunga siekia padėti teisiškai apsiginti savo nariams, įvairių profesijų krikščionims, vis dažniau patiriantiems išstūmimą, patyčias, mobingą, psichologinį spaudimą darbo vietose ar atleidimą iš darbo. Todėl susidūrę su persekiojimu dėl tikėjimo ar pažiūrų, profsąjungos nariai gauna visokeriopą pagalbą.
A. Globys sako, kad šiuo metu profsąjungos atstovai stebi ir teisėkūros procesus, įstatymų leidėjams teikia savo siūlymus.
„Telkiame drąsių žmonių bendruomenę, nes norime, kad mūsų visuomenė būtų drąsi. Tai svarbu išorinių grėsmių akivaizdoje, o drąsa be tiesos yra neįmanoma“, – neabejoja Krikščionių profsąjungos pirmininkas.
Prisidėti gali kiekvienas
Krikščionių profsąjunga veikia tik ketvirtus metus, tačiau jau turi vieną didžiausių skyrusių GPM paramą rėmėjų bendruomenę.
Tačiau dar nemažai žmonių nežino, kad kasmet jie gali paskirti iš viso net 2,4 proc. nuo GPM. Tai reiškia, kad žmogus gali skirti ir 1,2 procento norimai nevyriausybinei organizacijai, 0,6 proc. politinei partijai, ir 0,6 proc. išskirtinai profesinėms sąjungoms ar jų susivienijimams. Jei bent vienai iš galimybių nepaskiriama GPM dalis,– tos lėšos keliauja į valstybės biudžetą.
A. Globys pabrėžia, kad gyventojų skiriama GPM dalis Krikščionių profsąjungai yra labai svarbi, nes tai pagrindinis jos finansavimo šaltinis:
„Jau du metai, kai dalį gautos paramos atidėjome į Krikščionių profsąjungos solidarumo fondą, kuriame kaupiamos lėšos organizacijos narių gynybai.“
Pirmais organizacijos veiklos metais, kai prasidėjo karas Ukrainoje, visa tais metais surinkta GPM parama buvo skirta paremti nuo karo nukentėjusius ukrainiečius.
Šiuo metu Krikščionių profsąjunga yra užsibrėžusi strateginį tikslą pritraukti bent 10 tūkstančių rėmėjų bendruomenę, kuri profsąjungoms numatytą GPM dalį paskirtų Krikščionių profsąjungai.
Tokiu atveju per kelerius metus pavyktų sukaupti solidų organizacijos finansinį fondą, kuris taptų ir tam tikra atgrasymo priemone nuo persekiojimo dėl krikščioniškos pozicijos išsakymo.
„Organizacijos nariai būtų drąsesni, nes žinotų, kad nereikės gintis teismuose savo lėšomis, rinkti paramos socialiniuose tinkluose – tuo galės pasirūpinti Krikščionių profsąjunga“, – sako A. Globys.
Jis kviečia deklaruojančius paramą skirti 0,6 proc. GPM dalį Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinei sąjungai ir taip solidarizuotis su tais, kam svarbi sąžinės, religijos ir žodžio laisvė.
Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos veiklos ir finansines ataskaitas galima rasti čia.
