Lietuvos evangelinių bendrijų ganytojai išplatino viešą kreipimąsi dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto įteisinimo. Evangelikų ganytojai nesutinka, kad bet kokia sąjunga laikytina šeima.
Kreipimesi pabrėžiama šeimos svarba, taip pat primenama, kad ji yra ginama šalies Konstitucijos. Bendrijos teigia, kad nuolat meldžiasi už šalies vadovus ir primena, kad žmonėms nėra suteiktas įgaliojimas pakeisti ir praplėsti santuokos bei šeimos sampratą.
Dalinamės kreipimusi:
„Mes, įvairių konfesijų Lietuvos evangelinių bažnyčių kunigai, pastoriai ir vadovai, tikėjimu priimame Dievo apreiškimą, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą (Pradžios 1, 27). Ši tiesa yra visų žmonių prigimtinių teisių ir orumo pagrindas. Be to, Dievas sukūrė žmogų kaip vyrą ir moterį. Todėl vyriškumas ir moteriškumas ar lyčių papildomumas neatskiriamas nuo žmogiškumo esmės.
Esame įsitikinę, kad santuoka sujungia dviejų lyčių žmones. Ji „sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“ (LR Konstitucija, 38 str.). Santuoka yra labai artima vyro ir moters bendrystė vardan abipusės pagalbos (Pradžios 2, 18). Jos esmę sudaro sutuoktinių meilės ryšiai, kūniška ir dvasinė vienybė bei atvirumas vaikams (Efeziečiams 5, 22-31). Santuokos sandora sudaroma, kai du žmonės pažada vienas kitą mylėti ir prisiekia būti ištikimi. Santuoka yra nuostabus Dievo duotas būdas atspindėti dieviškos Trejybės vienybę ir įvairovę.
Pritariame LR Konstitucijos 38 straipsnio teiginiui, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, kadangi iš visų pilietinių institucijų svarbiausia yra šeima. Kaip prigimtinė bendruomenė ji yra pirmesnė už valstybę ir nėra įstatymų leidėjų kūrinys. Atmetame, kaip iš esmės klaidingą nuomonę, kad šeima yra tai, ką žmogus subjektyviai laiko šeima, nes toks reliatyvizmas ardytų visuomenės pagrindus.
Žinome, kad šeima yra platesnė sąvoka nei santuoka, tačiau nesutinkame, kad bet kokia žmonių sąjunga, pagrįsta emociniu ryšiu, pagalba ir tarpusavio atsakomybe, laikytina šeima. Santykių kokybė nėra pakankama sąlyga nustatyti, kas yra šeima. Šeima kildinama iš santuokos ir atsiranda jos įžadų pagrindu. Todėl ir nemanome, kad tos pačios lyties pora taip pat yra šeima.
Tvirtiname, kad visų pasaulėžiūrų, tikybų ir lytinių orientacijų šalies gyventojai yra lygiateisiai piliečiai. Vis dėlto neigiame, kad egzistuoja teisė į bet kokių bendro gyvenimo būdų viešą pripažinimą ir valstybės paramą. Nemanome, kad lytiniai santykiai tarp tos pačios lyties žmonių turėtų būti gerbiami panašiai kaip vyro ir moters santuoka, nes jie morališkai smerktini. Vyro ir moters bei jų vaikų šeima iš prigimties yra kitokia nei tos pačios lyties pora. Neteisinga jas įstatymais sulyginti, vienodai remti ir skatinti.
nesutinkame, kad bet kokia žmonių sąjunga, pagrįsta emociniu ryšiu, pagalba ir tarpusavio atsakomybe, laikytina šeima.
Sveikiname meilę, atjautą ir pagarbą visuose žmonių santykiuose. Taip pat pabrėžiame, kad visi žmonės yra nusidėjėliai ir visiems reikia Dievo malonės. Nemanome, kad dėl santykių kokybės heteroseksualių ir homoseksualių porų gyvenimas kartu nesusituokus būtų morališkai pateisinamas, nes Biblija draudžia bet kokius nesantuokinius lytinius santykius. Ir heteroseksualių žmonių poros, ir homoseksualūs žmonės turi paklusti Dievo valiai ir gyventi taip, kaip nurodyta Jo Žodyje. Priimame iššūkį tiesos ir gailestingumo vedami geriau ir įtikinamiau mokyti santuokos esmės bei privalumų.
Pripažįstame, kad įvairių ne santuokoje kartu gyvenančių žmonių praktines problemas būtina teisiškai išspręsti. Raginame vienos lyties porų santykius sureguliuoti ne per šeimos teisinius santykius, bet kitais pagrindais.
Pastebime, kad siūlomos civilinės sąjungos sudarymo principai ir sąlygos iš esmės kopijuoja monogaminės šeimos, sudaromos santuokos būdu, principus ir sąlygas. Pavyzdžiui, civilinę sąjungą sudarę partneriai įgyja tas pačias asmenines neturtines ir turtines teises, kurias turi ir sutuoktiniai; įregistravęs civilinę sąjungą ir jos nenutraukęs asmuo negali sudaryti santuokos ar įregistruoti civilinės sąjungos su kitu asmeniu.
Atkreipiame dėmesį į faktą, kad civilinė sąjunga iš esmės būtų dar vienas šeimos teisinių santykių kūrimo būdas, kurio LR Konstitucija nenumato, ir kuriuo išeinama už prigimtinės šeimos ribų. Esame susirūpinę, kad siūlomu civilinės sąjungos įstatymu siekiama diegti santuoką imituojančią partnerystę ir kad tokiu būdu gali būti pakeista šeimos samprata teisėje.
Bijome, kad bus paimtas pavyzdys daugelio valstybių, kuriose, praėjus tikram laikui po tos pačios lyties civilinės sąjungos ar partnerystės priėmimo, buvo įteisinta ir tos pačios lyties santuoka. Iš istorijos žinome, kad lengviausias būdas sugriauti visuomenę yra išardyti jos pamatą – šeimą. Todėl dabar prieštaraujame bandymams kartu gyvenantiems nesusituokusiesiems suteikti šeimos statusą.
Primename, kad santuoka nėra sutartis, kurią, sutuoktiniams sutarus, būtų galima bet kada nutraukti.
Primename, kad santuoka nėra sutartis, kurią, sutuoktiniams sutarus, būtų galima bet kada nutraukti. Tikime, kad visos sąvokos, kurios sudaro laisvos, civilizuotos visuomenės pagrindus, kaip teisingumas, laisvė, tolerancija ir žmogaus teisės, turi aiškią nusistovėjusią reikšmę, kurią visi turime gerbti, o ne ignoruoti ar savavališkai keisti.
Toliau ištikimai melsimės už šalies valdovus ir valdininkus, kaip mums nurodo Šventasis Raštas (Jer 29, 7; 1 Tim 2, 1-4). Gerbsime valstybės prezidentą ir vyriausybės narius, kaip dera krikščionims ir piliečiams (1 Pt 2, 17). Bet priminsime, kad Dievas nustato, kas yra gera ir bloga, ne žmonės. Žmonėms nėra suteiktas įgaliojimas pakeisti ir praplėsti santuokos bei šeimos sampratą”.
Kreipimąsi pasirašė: Laisvųjų krikščionių Bažnyčios vyskupas, Vilniaus laisvųjų krikščionių bažnyčios pastorius Artūras Rulinskas, Lietuvos evangelikų baptistų bendruomenių sąjungos (LEBBS) pirmininkas Vladimiras Sereda Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos vyresnysis pastorius Gabrielius Lukošius, Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios dvasininkas Holger Lahayne, Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos vyskupas Rimantas Kupstys Miesto Bažnyčios vyresnysis pastorius Saulius Karosas, bažnyčių „Ekklesia.lt” pastorius Kastytis Matulionis, Baptistų ir anabaptistų istorijos tyrimo centro vadovas, Ylakių evangelikų baptistų bažnyčios pastorius Albertas Latužis, Kauno krikščionių baptistų bendruomenės „Geroji naujiena” pastorius Artūras Pučkovas Protestantų bažnyčios „Naujoji karta“ pastorius Vaidas Vyšniauskas, Protestantų bažnyčios „Kristaus paliepimas“ pirmininkas Arvydas Vyšniauskas, Vilniaus krikščionių bažnyčios „Vineyard” („Vynuogynas”) pastorius Žilvinas Škulevičius.
