Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Beveik tris ketvirtadalius šios sumos jie investavo į finansinį turtą, penktadalį – į kitą turtą.
„Gyventojų vartojimo ir pajamų raidos per pandemiją ir po jos palyginimas su tendencijomis, buvusiomis prieš pandemiją, rodo, kad 2020-2021 metais Lietuvos gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų“, – pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Jo teigimu, rodiklis, parodantis, kokios dalies pajamų namų ūkiai neišleidžia vartojimui, 2020-2021-aisiais buvo tris-penkis kartus didesnis už istorinį vidurkį.
1995-2019 metais gyventojai vidutiniškai nesuvartodavo šiek tiek daugiau nei 3 proc., 2020 metais – iki 14,5 proc, o 2021 metais – 10,9 proc. uždirbtų pajamų. Tik 2022 metais, kai ekonomika vėl patyrė naujų iššūkių, rodiklis sumažėjo iki 4,8 proc.
LB atstovo teigimu, didžiąją dalį per pandemiją sukauptų papildomų santaupų gyventojai skyrė finansiniam turtui įsigyti.
„Atlikta analizė rodo, kad pirmaisiais pandemijos metais Lietuvos namų ūkiai didžiąją dalį gautų papildomų santaupų kaupė kaip grynuosius pinigus ir indėlius arba jas investavo į finansinį turtą“, – nurodė D. Imbrasas.
Pasak jo, beveik trys ketvirtadaliai 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų investuota į finansinį turtą, penktadalis – į nefinansinį turtą.
