Šalies vadovas Gitanas Nausėda rengiasi Seimui teikti įstatymo pataisas, kurios padidintų Lietuvos banko pelno įmoką valstybės biudžetui, siekiant labiau finansuoti krašto apsaugą, sako jo patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Apie tai G. Nausėdos patarėjas ekonominei ir socialinei politikai sakė prezidentui penktadienį susitikus su Lietuvos banko valdybos pirmininku Gediminu Šimkumi.
„Susitikimo metu buvo susitarta parengti tam tikras Lietuvos banko įstatymo pataisas ir pakoreguoti formulę, kuri numato, kaip yra skaičiuojama Lietuvos banko pelno įmoka valstybės biudžetui“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė V. Augustinavičius.
„To rezultate Lietuvos bankas galėtų pervesti didesnes lėšas valstybės biudžetui. (…) Šias pataisas taip pat galėtų pateikti Respublikos prezidentas“, – pridūrė jis.
V. Augustinavičius pabrėžė, kad galutiniai skaičiai dar nėra suderinti, tačiau planuojama, kad iš pelno įmokos papildomai gauta suma bus reikšminga.
„Svarbiausia čia ne patys skaičiai, bet sukurti naują, papildomą šaltinį gynybos finansavimui. Pateikus Lietuvos banko įstatymo pataisas, mes turbūt ir galėsime jau pavasario sesijoje kalbėti žymiai konkretesniais skaičiais. (…) Tai bus gerokai daugiau nei dabar Lietuvos bankas moka“, – teigė jis.
G. Šimkus teigė su prezidentu neaptarinėjęs, kiek daugiau bankas galėtų pervesti lėšų į valstybės biudžetą.
G. Šimkus teigė su prezidentu neaptarinėjęs, kiek daugiau bankas galėtų pervesti lėšų į valstybės biudžetą.
Pasak jo, pernai bankas uždirbo daugiau nei 20 mln. eurų pelno, 2023 metai nebuvo pelningi, tačiau valstybei centrinis bankas skiria lėšų ir kitais būdais.
„Lietuvos bankas ne tik investuoja, bet taip pat turi klientus, kuriems moka indėlių palūkanas. Ir vienas iš tų labai didelių klientų yra Finansų ministerija, kuri laiko milijardus lėšų Lietuvos banke (…) Lietuvos bankas yra nustatęs maksimalią palūkanų normą, o tai reiškia, kad 2023 metais ne kaip pelno įmoką, bet kaip indėlius (palūkanas – BNS) mes pervedėme biudžetui 110 mln. eurų, pernai – 160 mln. eurų“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko vadovas.
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti kur kas didesnį finansavimą, G. Nausėda šią savaitę interviu BNS pasiūlė tai daryti naudojant ir Lietuvos valiutos atsargas.
Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos yra kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.
V. Augustinavičius sakė, kad Lietuvos banko pelnas didele dalimi yra susijęs su šių atsargų investicijų grąža.
G. Nausėda trečiadienį interviu BNS pareiškė, kad iki 2030 metų siekiant išvystyti kariuomenės diviziją ir krašto apsaugai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tam reikėtų apie 12-13 mlrd. eurų papildomų lėšų, o vienas šaltinių tam, anot jo, galėtų būti ir Lietuvos valiutos atsargos.
Centrinis šalies bankas trečiadienį pranešė, jog ES Sutartis draudžia Lietuvos bankui skolinti pinigus ar leisti lėšų pereikvojimą jo sąskaitose Vyriausybei, jos institucijoms, įmonėms, taip pat draudžiama iš jų tiesiogiai pirkti skolos priemones.
BNS kalbinti ekonomistai tokius G. Nausėdos pasiūlymus vertino atsargiai bei ragino pasverti galimas rezervo naudojimo pasekmes. Jie įspėjo, kad bet kokie sprendimai turi būti subalansuoti, nepažeidžiant ekonominio stabilumo, piliečių pasitikėjimo bei investicinio klimato.
Finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį teigė, jog per anksti įvardyti galimus naujus gynybos finansavimo šaltinius, tačiau pabrėžė, kad bus apsvarstyti visi galimi variantai, įskaitant ir G. Nausėdos pasiūlytus.
Premjeras Gintautas Paluckas trečiadienį sakė, kad Lietuvai smarkiai didinant gynybos finansavimą būtų naudingas bendras ES valstybių paskolų fondas, kurį sugeneruotų tam tikros šalys narės ir kurį galėtų administruoti Europos investicijų bankas.
Daugiau nei 7 mlrd. eurų siekiančios Lietuvos oficialiosios tarptautinės atsargos kaupiamos užsienyje. Beveik pusė šių lėšų yra skolos vertybiniai popieriai.
