Besibaigiančių metų šventės Lietuvos paramos ir labdaros fondams – vienas intensyviausių laikotarpių, kai žmonės aukoja daugiau nei įprastai, tačiau aukojimo tendencijos prastėja, BNS sako šių organizacijų atstovai.
Piniginę paramą renkančių įstaigų – „Mamų unijos“, „Mėlyna ir geltona“, Maltos ordino pagalbos tarnybos – atstovai BNS sako, kad žmonės labiau linkę aukoti tik prieš žiemos šventes.
„Žmonės yra labiau linkę aukoti artėjant Kalėdoms, kadangi šis laikas asocijuojasi su dosnumu, dalijimusi ir bendruomeniškumu, o įvairios labdaros iniciatyvos tampa matomesnės ir labiau įkvepia aukotojus“, – BNS komentavo maltiečių komunikacijos ir lėšų pritraukimo vadovė Jolita Ivanova.
„Taip, tikrai paintensyvėja (skiriama parama – BNS). Kalėdinis laikotarpis – mūsų vienas didžiausių darbymečių, kada visas pasaulis tampa geras“, – BNS sakė „Mamų unijos“ direktorė Justina Žukauskienė.
Pastebi bendrą paramos mažėjimą
Ukrainai paramą renkanti viešoji įstaiga „Mėlyna ir geltona“ taip pat mato susidomėjimą jos kalėdinėmis iniciatyvomis, tačiau fondas teigia pastebintis bendrą paramos sumažėjimą.
„Matome natūralią tendenciją, nors lietuvių parama išlieka tikrai didelė, tačiau kartu ji kryptingai mažėja. Tai suprantama, nes nuo pilnos invazijos (Rusijos invazijos į Ukrainą – BNS) pradžios jau praėjo beveik treji metai, o dėmesys vienai kad ir kokiai svarbiai temai ilgainiui mažėja, tuo labiau, kad turime daug turbulencijų pasaulyje“, – BNS teigė „Mėlyna ir geltona“.
„Parama yra stipriai susijusi su emocija. Invazijos pradžioje emocinis užtaisas buvo milžiniškas, todėl ir parama vyko neregėtu mastu. Tačiau laikui bėgant, kai visi priprantame net prie didžiausių tragedijų, emocinė reakcija silpnėja“, – komentare BNS teigė organizacija.
Parama yra stipriai susijusi su emocija.
Pasak J. Žukauskienės, „Mamų unijos“ veiklai įtakos turi ir infliacija, tačiau su tuo susitvarkyti pavyksta tinkamai skirstant lėšas. Sunkumų fondui vis dar kelia buvusi pandemija ir Ukrainoje vykstantis karas.
„Mes, nevyriausybinis sektorius, esame labai imlus Lietuvos mastu įvairiems įvykiams – Covid-19 pandemijai, karui Ukrainoje. Tai iš tiesų paveikia, nes 50-60 proc. paramos dalis nuėjo kitur, nes žmonių fokusas yra kitur“, – BNS aiškino „Mamų unijos“ vadovė.
Maltos ordino pagalbos tarnybos atstovė J. Ivanova taip pat pastebėjo, kad gyventojai daugiau dėmesio ir pinigų skiria Ukrainai.
„Nerami politinė situacija, infliacija ir kiti įvykiai įtakoja paramos skyrimą, tačiau dirbame savo darbą ir tikimės pasiekti finansinių tikslų“, – BNS sakė ji.
Pasak J. Ivanovos, šiuo metu vykstanti akcija „Maltiečių sriuba“ rodo aukų, ypač verslo, sumažėjimą: „Iki numatyto finansinio tikslo, norint pasirūpinti 3 tūkst. senelių, dar trūksta, bet tikimės, kad žmonių dosnumas padės surinkti reikiamą sumą.“
Parama skiriant dalį GPM auga
Nepaisant mažėjančių žmonių aukų, parama šioms organizacijoms skiriant dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) auga – šiemet ji didėjo 26-34 proc..
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šiemet daugiausia paramos iš 2023 metų GPM gyventojai skyrė įstaigai „Mėlyna ir geltona“ – 31,1 tūkst. žmonių jai pervedė 2,14 mln. eurų – 26 proc. daugiau nei pernai (28 tūkst. ir 1,7 mln. eurų).
„Mamų unija“ šiemet iš šio šaltinio sulaukė 670 tūkst. eurų – 34 proc. daugiau (500 tūkst. eurų), o maltiečiai – apie 420 tūkst. eurų – 27 proc. daugiau (apie 330 tūkst. eurų).
