Europos Parlamentą (EP) renkantys gyventojai sekmadienį balsuoja gerokai pasyviau, nei ankstesniuose rinkimuose, rodo naujausi Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
VRK duomenimis, 10 val. balsavo 2,24 proc. rinkėjų, o bendras aktyvumas su 7,41 proc. balsavusiųjų iš anksto siekia 9,65 procento.
2019-aisias iki 10 val. balsavo 5,88 proc. rinkėjų, o sudėjus ir 10,74 proc. balsavusiųjų iš anksto, aktyvumas siekė 16,62 procento. Tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento antruoju rinkimų turu.
2014-iais iki 10 val. rinkimų dieną taip pat balsavo 7,4 proc. rinkėjų, su balsavusiais iš anksto (6,69 proc.) aktyvumas siekė 14,09 procento. Tuomet rinkimų dieną taip pat buvo balsuojama ir antrajame prezidento rinkimų ture.
Aktyviausiai sekmadienį balsuojama Ignalinos (19,28 proc.), Lazdijų (15,66 proc.) rajonų, Neringos (15,45 proc.), Kupiškio rajono (15,01 proc.) savivaldybėse, pasyviausiai – Kaišiadorių rajono (1,38 proc.), Elektrėnų (1,44 proc.), Alytaus miesto (1,5 proc.) savivaldybėse.
Sekmadienį vykstant pagrindiniam balsavimui, valią pareikšti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje.
EP rinkėjų sąraše iš viso šiemet yra 2 mln. 386 tūkst. 422 asmenys – 104 tūkst. arba 4,2 proc. mažiau nei prieš penkerius metus.
EP rinkimuose Lietuvoje gali dalyvauti ne tik Lietuvos, bet ir čia gyvenantys Europos Sąjungos (ES) šalių piliečiai. Jie turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir turėti leidimą gyventi.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, tokių asmenų yra apie 8 tūkst., norėdami balsuoti Lietuvoje, jie turėjo išsibraukti iš savo valstybės rinkėjų sąrašų.
Tokia pati tvarka galioja ir Lietuvos piliečiams, kurie nori balsuoti ne už Lietuvos kandidatus į EP, o už tos valstybės, kurioje gyvena. 1688 Lietuvos piliečių buvo išbraukti iš Lietuvos rinkėjų sąrašų, nes jie išreiškė norą balsuoti kitose šalyse.
Rinkimų biuletenyje įrašyta 14 partijų ir viena koalicija.
Rinkimuose dalyvauja Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.
EP narių kadencija trunka penkerius metus.
Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val., valią pareikšti bus galima iki 20 valandos.
