Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad partijos rezultatą nulėmė mažas aktyvumas šiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose.
„Matyt, proporcijos būtų buvę visai kitos, jei kitoks būtų buvęs rinkėjų aktyvumas“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo ji.
„Net neabejoju, kad jei būtų ne šiek tiek mažiau nei trečdalis dalyvavęs rinkėjų, o apie pusę, tai ir Liberalų sąjūdžio galutinė pozicija būtų buvusi šiek tiek aukščiau“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Liberalų sąjūdis EP rinkimuose gavo 5,3 proc. rinkėjų balsų bei vieną mandatą. Jį iškovojo europarlamentaras Petras Auštrevičius, vienintelis atstovavęs partijai EP ir iki šiol.
„Kalbant apie Seimo rinkimus, tai, visų pirma, mums, be abejo, paskata aktyviau dirbti ir mūsų bendruomenei“, – sakė Liberalų sąjūdžio lyderė.
Ji taip pat pridūrė, kad šiemet iškovotas mandatas partijai kainavo triskart pigiau nei 2019 metais.
Laisvės partijos rezultatą V. Čmilytė-Nielsen vadino geru.
Laisvės partijos rezultatą V. Čmilytė-Nielsen vadino geru.
„Tai yra ir sąrašo lyderio, matyt, sėkmė. Taip būna, kad legionieriai kartais atneša sėkmę. Mes nuėjome kitu keliu“, – teigė Liberalų sąjūdžio lyderė.
Laisvės partija EP rinkimuose surinko 7,93 proc. rinkėjų balsų ir iškovojo vieną mandatą. Jį gavo prezidento rinkimuose dalyvavęs buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Mandatą iškovojęs P. Auštrevičius sakė besitikintis, kad liberalų ir demokratų frakcija EP „Atnaujinkime Europą“, nors ir sumažėjusi, išliks aktyvi, darbinga ir proeuropietiška jėga.
Liberalų sąjūdžio lyderė sumažėjusią liberalų ir demokratų frakciją EP siejo su populistinių kraštutinių jėgų stiprėjimu.
„Akivaizdu, jog tokios problemos, tokie iššūkiai, kaip pavyzdžiui, migracijos klausimai kai kuriose valstybėse, Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmės ir kiti dalykai, jie sukelia daug įtampų ir dalis žmonių ieško ir randa pačius paprasčiausius sprendimus, kuriuos pasiūlo populistinės kraštutinės jėgos“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo metu balsavimą už populistines jėgas Lietuvoje P. Auštrevičius vadino „skambučiu Lietuvos rinkėjams prabusti“.
„Jeigu tendencija tęsis, mes galime turėti ne pačią geriausią situaciją ir pageidaujamą tendenciją šį rudenį“, – kalbėjo europarlamentaras.
EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais. Po vieną mandatą pasidalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga.
EP narių kadencija trunka penkerius metus.
