LGBT aktyvistai teigia, kad jie veikia homoseksualių polinkių turinčių žmonių vardu ir kovoja už jų teises. Tačiau panašu, kad su jais elgiamasi kaip su instrumentais. LGBT pasitelkia ideologinius postulatus, siekdami įtvirtinti savo ideologiją, paveikdami santuoką ir šeimą, demoralizuodami vaikus ir kvestionuodami teises tų, kurie kovoja su homoseksualiais polinkiais ir norėtų ieškoti terapijos, bei, laikui bėgant, sukurti šeimą.
Įsivaizduokite organizaciją, kovojančią už marihuanos legalizavimą ir tuo pačiu reikalaujančią uždrausti sveikimo terapiją ir net bausti jas organizuojančius asmenis. Ar apie tokias organizacijas galima sakyti, kad jos remia visus marihuanos vartotojus ir kovoja už jų teises?
Tai retorinis klausimas, bet taip LGBT judėjimas veikia praktiškai. Jau daugelį metų jo atstovai, rodos, siekia apriboti žmonių, norinčių įveikti savo homoseksualius polinkius, teises.
Lyčių ideologai mums sako, kad seksualinis polinkis yra kintantis ir nepastovus. Bet tuo pat metu kai kuriose šalyse jie draudžia pacientams ir terapeutams vykdyti savanorišką terapiją, padedančią žmonėms, norintiems suvaldyti homoseksualius polinkius ir sukurti laimingą šeimą.
Nors terapeutai veikia pagal tiesioginį savo pacientų prašymą, už patarimus jie gali būti įkalinti arba sumokėti dešimčių tūkstančių eurų baudą. 2021 metų gruodį tokius įstatymus priėmė Prancūzija ir Kanada. Anksčiau tai buvo įgyvendinta Vokietijoje, Ispanijoje ir Maltoje.
Kodėl tai vyksta? Pakanka paklausti, ar gydymo nuo nepageidaujamų homoseksualių polinkių efektyvumas reikštų LGBT politinio judėjimo pabaigos grėsmę, milijardinių subsidijų ir pasaulio kairiųjų pamėgtos surogatinės temos, kovojant už diskriminuojamų seksualinių mažumų gyvenimą, pabaigos grėsmę.
2018 metais Europos Parlamentas pasmerkė konversinės terapijos naudojimą. 2021 m. Lenkijos teisininkai parengė kritinę Jungtinių Tautų skelbto pranešimo, kuriame pasiūlyta tarptautinė bausmė už konversijos terapiją, analizę.
Be to, Tarptautinės terapinio ir konsultavimo pasirinkimo federacijos (IFTCC) psichologai, terapeutai, mokslininkai ir teisininkai paskelbė deklaraciją, kurioje teigia, jog „konversijos terapijos draudimas prieštarauja žmogaus laisvei ir teisėms“. Taip pat yra rengiama Homoseksualaus paciento teisių deklaracija. Jai pagrindą teikia argumentai:
-Homoseksualumo išbraukimas iš ligų sąrašo negali būti priežastis uždrausti terapiją. Psichoterapija gali apimti daugybę problemų, kurios nebūtinai turi būti psichikos sutrikimai ar ligos. Taip yra, pavyzdžiui, kai psichoterapiją naudoja žmonės, patiriantys santykių problemų, šeimos ir auklėjimo problemų, patyrę darbo praradimą arba suaugę alkoholikų vaikai. Jei LGBT lobistų logika būtų taikoma nuosekliai, tokia terapija taip pat turėtų būti uždrausta.
-Konversijos terapijos, kaip ir bet kurios kitos psichoterapijos, būtina sąlyga yra ta, kad ji turi būti savanoriška.
-Nėra mokslinių tyrimų, kurie parodytų, kad konversijos terapija yra žalinga. Vietoj to, yra šimtai pavyzdžių, kai konkretūs žmonės tokiu būdu sėkmingai pakeitė savo lytinę orientaciją.
Žmonės, naudojantys konversijos terapiją, dažnai tiesiog sako, kad terapija padėjo jiems įveikti nepageidaujamas tendencijas. Ir tikriausiai todėl jie tokie nepatogūs. Lyčių lygybės lobistai tikriausiai nuolat sieks atimti iš jų teisę gauti tokią pagalbą.
Tokios terapijos prieštarauja pagrindinei LGBT aktyvistų idėjai, kad seksualinė orientacija yra kintanti, tačiau su viena išimtimi – niekada negalima atsisakyti homoseksualių polinkių. Štai todėl valstybė, teisė ir kultūra turi prisitaikyti prie „poreikių“, kuriuos, žinoma, homoseksualių žmonių vardu suformuluos LGBT aktyvistai ir radikalios kairės politikai.
Savanoriškos konversijos terapijos draudimas bandytas įvesti Lenkijos teisinėje sistemoje. Kritinėje projekto analizėje buvo parodyta, kad įstatymo projekto priėmimas iš piliečių atims teisę į medicininę priežiūrą, kuri garantuojama, be kitko, Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje.
Atrodo, laisvę ant savo vėliavų iškėlusi bendruomenė bando tiesiogiai atimti ją iš tų, kurių pasirinkimai netelpa į triukšmingo lobio politinę liniją.
Jei norą pradėti terapiją skatintų religiniai įsitikinimai, tai pažeistų ir sąžinės laisvę. Lenkų projekte numatoma tik vieno tipo „pagalba“ homoseksualių polinkių turintiems asmenims, tai, vadovaujantis LGBT lobistų reikalavimais, visiškai priimti ir nepageidaujamus polinkius, ir iš jų kylančias praktikas.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad siūlomi sprendimai buvo pagrįsti anekdotiniais pasakojimais, nepatikrintais asmenų liudijimais ar žurnalistinėmis provokacijomis. Pastarųjų dalykų išaiškinimas įstatymo projekto svarstyme prisidėjo prie to, kad jis nebuvo priimtas.
Psichologų Asociacijos etikos kodekse psichologas „gerbia recipiento teisę į savarankiškumą ir subjektyvumą“, „gerbia recipiento teisę pačiam suprasti savo gėrį (…); neprimeta recipientui supratimo apie tai, kas bus jam naudinga (…) pripažįsta kiekvieno žmogaus teisę vadovautis savo vertybių sistema ir daryti pasirinkimą“.
Bandymai atimti iš homoseksualių polinkių turinčių asmenų galimybę prašyti pagalbos, mažinant nepageidaujamą homoseksualų potraukį yra akivaizdus tokios paramos ieškančių asmenų autonomijos, orumo ir laisvės pažeidimas.
Atrodo, laisvę ant savo vėliavų iškėlusi bendruomenė bando tiesiogiai atimti ją iš tų, kurių pasirinkimai netelpa į triukšmingo lobio politinę liniją. LGBT aktyvistų nuomone „laisvas“ yra tik tas, kuris žygiuoja „lygybės parade“?
Jei konversijos terapija bus toliau draudžiama, nei vienas iš kovojančiųjų su savo homoseksualiais polinkiais negalės pasinaudoti veiksminga psichologine pagalba, bandydamas keisti savo gyvenimą. Priešingai, politinis LGBT judėjimas galės toliau šantažuoti visą visuomenę, reikalaudamas vis daugiau teisinių ir kultūrinių pokyčių, kad jie atitiktų tariamai nekintančią „gėjų ir lesbiečių“ subkultūros tapatybę.
Iš lenkų kalbos vertė Laima Valterienė.
