Kai kurios NATO sąjungininkės gali būti nepatenkintos Prancūzijos diskusijomis su Rusija, sakė Lenkijos geopolitikos ir tarptautinių santykių ekspertas.
Didėja susirūpinimas, kad Prancūzija ir Rusija siekia bendradarbiauti kariniais klausimais, nepaisant Rusijos invazijos į Ukrainą, po to, kai aukščiausio lygio pokalbį telefonu tarp abiejų šalių gynybos vadovų pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Naujienų agentūra, remdamasi Rusijos gynybos ministerijos informacija, ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas ir Prancūzijos gynybos štabo viršininkas Thierry’s Burkhardas (Tjeri Biurkaras) telefonu aptarė situaciją Ukrainoje ir Afrikos Sahelio regione.
Lenkijos tarptautinių santykių ekspertas, profesorius Przemysławas Żurawskis vel Grajewskis ( Pšemysłavas Žuravskis vel Grajevskis) interviu Lenkijos naujienų leidiniui Niezalezna.pl aštriai kritikavo tokias telefonines diskusijas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Afrikoje veikiantys Vagnerio samdiniai yra Rusijos derybų priemonės, nes jie kelia Prancūzijai problemų Sahelyje, kuris yra Prancūzijos interesų regionas.
Vel Grajewski tvirtino, kad „Rusija tikisi, kad Prancūzija rems juos siekdama prioritetinių interesų, t.y. imperialistinės politikos, kurios dabartinė auka yra Ukraina mainais už Prancūzijos interesų Sahelyje užtikrinimą“.
Rusija tikisi, kad Prancūzija rems juos siekdama prioritetinių interesų, t.y. imperialistinės politikos, kurios dabartinė auka yra Ukraina mainais už Prancūzijos interesų Sahelyje užtikrinimą.
Paklaustas, ar tokio pobūdžio pokalbius pirmiausia reikia aptarti su sąjungininkais iš NATO, jis sakė, kad NATO valstybės narės yra nepriklausomos ir nereikalauja jokio leidimo užmegzti dvišalius ryšius su kitomis šalimis.
„Tokio įsipareigojimo nėra, tačiau situacija yra ekstremali, ir akivaizdu, kad vykstant žiauriai Rusijos agresijai prieš Ukrainą, toks kontaktas gali kelti tam tikrų klausimų“, – sakė vel Grajewski.
„Manau, kad tai buvo pasiūlymas, tačiau mes nežinome, ar jis buvo priimtas, ar ne“, – pridūrė Żurawskis vel Grajewskis ir atskleidė, kad kol kas nežinomas susitarimų turinys, tik pokalbio temos: agresija prieš Ukrainą ir Sahelis.
Pasak Rusijos agentūros TASS, pokalbis vyko Prancūzijos prašymu, o Rusijos gynybos ministerija savo pranešime teigia: „Per derybas šalys aptarė situaciją Ukrainoje. Jie taip pat apsikeitė nuomonėmis apie situaciją Sahelio regione.“
Ekspertas taip pat palietė galimus diplomatinius Prancūzijos pareigūnų veiksmų padarinius ir pridūrė, kad NATO rytinis flangas turėjo priežasčių susirūpinti ir pasipiktinti dėl šių derybų.
„JAV, Kanada, JK ir Danija tikriausiai nėra entuziastingai nusiteikę dėl šio pokalbio“, – sakė ekspertas. Jis įvardijo Vokietiją ir Italiją kaip šalis, kurios „supratingai priims šį pokalbį“.
„Ispanijos pozicija šiuo klausimu yra įdomi“, – sakė jis ir pridūrė, kad Ispanija patyrė Rusijos paramą Katalonijos separatizmui, o tai reiškia, kad ji gali blaiviau vertinti su Rusija susijusius klausimus nei dauguma kitų Vakarų Europos šalių.
„Manau, kad turėtų būti natūralu, kad Prancūzijos sąjungininkai reikalauja atskleisti tų derybų rezultatus, tačiau čia atsiranda pasitikėjimas, ar Prancūzija atskleis visą tai, ar tik atskirą fragmentą“, – sakė Żurawski vel Grajewski.
„Taip rusai elgiasi su NATO, sukuriant bent jau susiskaldymo įspūdį“, – sakė vel Grajewski ir pridūrė, kad nėra tikras, ar takoskyra didės, nes susitarimai nėra žinomi.
„Žinome, kad pokalbis įvyko ir ši situacija kelia nepasitikėjimą Prancūzija, kurios prezidentas jau kurį laiką skambino Putinui su pasiūlymais taupyti Putino veidą Ukrainos sąskaita, kuri už tai sumokės savo teritorija“, – aiškino ekspertas.
„Tai nekuria nei Prancūzijos prestižo nei Vakarų vienybės“, – perspėjo jis.
