Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lenkijos ūkininkų planai blokuoti kelią Lietuvos ir Lenkijos pasienyje gali pažeisti europinį laisvo prekių ir žmonių judėjimo principą.
„Bus sunkiojo transporto priemonės nukreipiamos į kažkokią papildomą aikštelę, kur bus jos tikrinamos, susidarys, manyčiau, eilės, gal paprastas srautas fizinių asmenų judėjimas, kaip supratau, nebus stabdomas, bet vis tiek mes esame laisvos Europos Sąjungos nariai, kur laisvas prekių ir kapitalo žmonių judėjimas turi vykti laisvai“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministrė.
„Bet koks stabdymas to judėjimo atrodo galimai net pažeidžiantis laisvą judėjimą“, – pridūrė ji.
Lenkijos žemdirbiams nuogąstaujant, kad dalis Ukrainos grūdų iš Lietuvos vėl grįžta į Lenkiją, nuo kovo 1 dienos jie ruošiasi blokuoti kelią ties buvusiu Kalvarijos-Budzisko pasienio punktu. Planuojama, kad blokada truks apie savaitę.
A. Armonaitė atkreipė dėmesį, kad šioje situacijoje būtų ypač svarbus Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje vaidmuo ir buvimas pasienyje.
„Lietuvos Respublikos ambasadorius šiuo metu turėtų būti Suvalkuose, o ne rietenose tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos. Tai praktinis pavyzdys. Galbūt galėtume vadinti tai kažkokiu diplomatiniu pralaimėjimu, bet vyriausio diplomato Lietuvos Lenkijoje nėra ir čia yra problema“, – sakė ministrė.
Lietuvos Respublikos ambasadorius šiuo metu turėtų būti Suvalkuose, o ne rietenose tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos
„Čia praktinė situacija. Jei anksčiau tas debatas, kuris vyko viešojoje erdvėje ir privačiai, ginčai, asmeniškumai, jei jie turėjo teorinius pamąstymus, ką Lietuvai tai reiškia, tai štai praktinis pavyzdys. (…) Čia yra tikrai diplomatams ką veikti ir pagaliau gal jau paskirkime ambasadorių, kiek galima“, – ragino A. Armonaitė.
Grupei parlamentarų siūlant pataisas dėl ambasadorių skyrimo tvarkos pakeitimų, ministrė teigė apgailestaujanti, kad dėl diplomatų skyrimo nepavyksta susitarti ir tai reikia reguliuoti įstatymais.
„Manau, kad pataisos gali būti, man tik apmaudu, nes Lietuvoje 33 metus visas tas procesas nebuvo apraizgytas, gal tiek daug detalių ir sureguliavimo ir puikiai veikė sutarimas. Gal kažkas buvo ir nutylima viešojoje erdvėje, paliekama už uždarų durų, bet sutarimai būdavo pasiekiami ir turėdavom funkcionuojančią užsienio politikos architektūrą“, – teigė ministrė.
„Dabar vien dėl to, kad du žmonės prastai sutaria, mes turime keisti įstatymus. Norėtųsi iš Prezidentūros žinoti, kodėl prieš pusę metų pateiktos kandidatūros netiko, kiekvienas sprendimas turi būti motyvuotas, ne tik myli-nemyli principu, bet apmaudu, kad reikia tą reguliuoti, kad tai nėra savaime aišku žmogiškai“, – sakė ji.
Dėl Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos nesutarimų pastaruoju metu įšaldytas iš viso 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.
Derinti ambasadorių pavardžių pastarosiomis savaitėmis Gabrielius Landsbergis su prezidentu jau buvo susitikęs dukart, bet sprendimų politikai kol kas nepriėmė.
