Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) kitą savaitę kreipsis į Europos Parlamentą dėl kontroversiško lenkų Konstitucinio Tribunolo sprendimo, ginčijančio Europos Sąjungos teisės viršenybę, trečiadienį pranešė pareigūnai.
M. Morawieckis paprašė EP pirmininko Davido Sassoli (Davido Sasolio) leisti „pristatyti Lenkijos poziciją“ per debatus dėl tos nutarties, per tviterį pranešė vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris).
D. Sassoli atstovas naujienų agentūrą AFP informavo, kad Lenkijos premjeras dalyvaus sesijoje spalio 19 dieną 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku.
Įtampa tarp Varšuvos ir Briuselio per pastarąją savaitę išaugo po teismo sprendimo byloje, kuri buvo pradėta liepą, remiantis Lenkijos ministro pirmininko M. Morawieckio metų pradžioje pateiktu prašymu, ES teismui nusprendus, kad Bendrijos įstatymai turi viršenybę prieš Lenkijos įstatymus.
Lenkijos Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu – vienas pagrindinių ES narystės principų. Joje nurodoma, kad dalis ES sutarties straipsnių „nesuderinami“ su šalies konstitucija.
Lenkijos Konstitucinio Tribunolo nutartimi atmetama ES teisės viršenybė nacionalinių įstatymų atžvilgiu
Šį sprendimą smarkiai kritikavo Europos Komisija ir kelios ES narės, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją.
Sekmadienį dešimtys tūkstančių žmonių visoje Lenkijoje išėjo į gatves, kad išreikštų palaikymą savo šalies narystei Europos Sąjungoje, ekspertams perspėjus apie „Polexito“ – išstojimo iš ES – perspektyvą.
M. Morawieckis sakė norįs, kad Lenkija liktų bloke.
ES Teisingumo Teismas yra nekart priėmęs Lenkijai nepalankių sprendimų dėl prieštaringai vertinamų teismų reformų, įspėjęs, kad jos kenkia teismų nepriklausomybei.
Lenkija savo ruožtu kaltino ES kišantis į jos vidaus reikalus.
Europos Parlamentas primygtinai ragina EK pasinaudoti naujomis galiomis, siekiant sulaikyti ES išmokas, jei kyla pavojus Bendrijos normoms dėl kovos su korupcija ir teismų nepriklausomumo.
Vengrija ir Lenkija ES teisme siekia atimti iš Briuselio naujus įgaliojimus neskirti šioms dešiniojo sparno vyriausybėms milijardų eurų Bendrijos lėšų.
