Lenkijos katalikai nori, kad Bažnyčia pakeistų savo veiklą, bet ne doktriną ar struktūrą. Tokia yra Lenkijos nacionalinio Sinodinio kelio sintezės išvada, pristatyta rugpjūčio 25 d. spaudos konferencijoje Jasna Guroje, kur yra garbinama Juodosios Madonos ikona.
23 puslapių dokumente apibendrinamos diskusijos, vykusios per dvejus metus trukusio visuotinio proceso – vyskupijų etapo, skirto 2023 m. Romoje vyksiančiam sinodui dėl sinodiškumo.
Šiame dokumente sakoma: „Sinodas parodė mūsų lūkesčius, kad Bažnyčioje įvyks permainos, susijusios su jos veikimu, o ne su doktrina ar struktūra.”
Apytikriai apskaičiuota, kad vietinėse konsultacijose šalyje dalyvavo 100 tūkst. žmonių iš 32,5 mln. Lenkijos katalikų – tai yra mažiau nei 1 proc. dalyvių.
Spaudos konferencijoje kalbėjęs Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Stanisławas Gądeckis (Stanislavas Gadeckis) pripažino, kad „sinodas nesukėlė masinio susidomėjimo”.
Pasak sinodo sintezės, pasauliečiai klausymosi sesijose daugiausia dėmesio skyrė tam, kad „išsakytų, kas juos skaudina bažnytinėje bendruomenėje” tiek visuotiniu, tiek vietiniu lygmeniu.
Tarp priekaištų buvo ir nuomonė, kad Bažnyčia yra „sena, nedrąsi ir pavargusi”, „valstybės sugulovė”, „tinkanti vyresniajai kartai” ir „atitrūkusi nuo gyvenimo”.
Buvo „griežtai kritikuojami” kunigai. Visgi buvo giriami dvasininkai, rodantys „gilų tikėjimą” ir „tikrą pamaldumą”.
„Sinodo konsultacijos išryškino giliai įsišaknijusį ir plačiai paplitusį klerikalizmą, už kurį atsakingi ne tik kunigai, bet ir pasauliečiai, stiprinantys tokias kunigų nuostatas”, – sakoma dokumente.
Arkivyskupas S. Gądeckis išsakė mintį, kad kritika buvo motyvuota meile Bažnyčiai.
„Ten taip pat esama kritikos Bažnyčios atžvilgiu, tik ji kitokia nei laikraščiuose. Tai yra, tai kritika, kuri kyla ne iš neapykantos Bažnyčiai, bet iš meilės Bažnyčiai”, – sakė jis žurnalistams.
Nacionalinėje sintezėje vyskupijų ataskaitose išryškėjo keli „konkretūs pastoraciniai reikalavimai”.
Dokumente sakoma: „Bažnyčios, kurios buvo išrinktos į vyskupijas, yra labai svarbios. Reikalavimuose buvo bendras suaugusiųjų katechezės poreikis, autentiškus tikinčiųjų poreikius atitinkančios pastoracijos plėtra, vaikų, jaunimo, šeimų ir pagyvenusių žmonių, kaip neišnaudoto parapijos gyvenimo potencialo, pastoracijos stiprinimas (arba kūrimas iš naujo), taip pat pastoracija tų, kurie įvairiu mastu lieka Bažnyčios periferijoje (ypač gyvenančių nesakramentiniuose santykiuose, neįgaliųjų ir – rečiau – LGBT+).”
Šie reikalavimai daugiausia susiveda į gebėjimą skaityti parapijiečių dvasinius poreikius.
Dokumente buvo pateikta diagrama, rodanti, kad pusėje vyskupijų ataskaitų minimas terminas „LGBT+”, o daugiau nei 90 proc. – „nesakramentiniai santykiai” (kartu gyvenančios poros).
2021 m. tyrimo „Bažnyčia Lenkijoje” duomenimis, 91,9 proc. lenkų save apibūdina kaip Bažnyčios narius, o 36,9 proc. katalikų reguliariai dalyvauja Mišiose.
Pastaraisiais metais Lenkijos vyskupai ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl sekuliarizacijos.
2021 m. ataskaitoje daroma išvada, kad per beveik 30 metų religinė praktika tarp jaunimo sumažėjo perpus. Joje taip pat pažymima, kad sumažėjo lenkų, išreiškiančių pritarimą katalikų moraliniam mokymui, ypač seksualinės etikos srityje. Joje teigiama, kad tik 20 proc. katalikų ikivedybinį sugyvenimą laiko morališkai blogu.
Lenkijos Bažnyčia šiuo metu pirmauja pastangose remti ukrainiečių pabėgėlius. Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 d., kai prasidėjo Rusijos invazija, į Lenkiją iš Ukrainos atvyko daugiau kaip 5,6 mln. žmonių.
Nacionalinė sintezė teigia, kad pabėgėlių, kurių dauguma yra Rytų ortodoksai, antplūdis išryškino būtinybę parapijoms gilinti ekumeninius ryšius.
