Jungtinės Valstijos perdavė Lenkijai pasiūlymą statyti šešis didelius branduolinius reaktorius. Ši šalis yra viena iš trijų (kartu su Prancūzija ir Pietų Korėja), kurios tikisi tiekti technologijas ir finansavimą pirmosioms Lenkijos atominėms elektrinėms. Šį rudenį Varšuva turi pasirinkti vieną iš jų.
JAV ambasadoriaus Marko Bžezinskio vakar įteiktas „išsamus planas” buvo parengtas kartu su JAV įmonėmis „Westinghouse” ir „Bechtel” ir juo siekiama suderinti amerikietišką AP1000 branduolinę technologiją su Lenkijos branduolinės energetikos programos lūkesčiais.
Galutinį ataskaitos variantą peržiūrėjo ir pripažino išsamiu dvipartinis iniciatyvinis komitetas, kuriam pirmininkavo Lenkijos klimato ministro pavaduotojas Adamas Guibourgé-Czetwerty ir JAV energetikos sekretoriaus padėjėjas Andrew Lightas.
„Lenkijos vyriausybė atsižvelgs į ataskaitą, kai šį rudenį priims svarbiausius sprendimus dėl technologijos”, – sakė Lenkijos klimato ministrė Anna Moskwa.
Prie lenktynių dėl branduolinės energetikos plėtros Lenkijoje prisijungė ir kitos bendrovės: Prancūzijos EDF ir Pietų Korėjos Korea Hydro & Nuclear Power (KHNP).
„Tikiuosi, kad Lenkija pasirinks partnerystę su JAV, kad lenkai galėtų gauti saugiausią, labiausiai išvystytą ir patikimiausią turimą technologiją”, – sakė JAV energetikos sekretoriaus padėjėjas.
„Ši ataskaita yra svarbus žingsnis Lenkijai kuriant stiprią civilinę branduolinę pramonę, kuri neišskiria anglies dioksido ir taps dar vienu Europos energijos šaltiniu, nepriklausančiu nuo Rusijos įtakos”, – pridūrė A. Moskwa.
Ši ataskaita yra svarbus žingsnis Lenkijai kuriant stiprią civilinę branduolinę pramonę, kuri neišskiria anglies dioksido ir taps dar vienu Europos energijos šaltiniu, nepriklausančiu nuo Rusijos įtakos
„Ši išsami ataskaita atspindi Amerikos įsipareigojimą Lenkijos energetiniam saugumui ir gali pradėti intensyviai plėtoti įvairiapusius strateginius santykius saugumo ir ekonomikos srityje”, – sakė Brzezinskis.
Lenkijos branduolinės energetikos planuose numatyta, kad iki 2040 m. pradės veikti šeši reaktoriai, kurių galia sieks iki 9 gigavatų. Pirmasis – 1,0-1,6 GW galios – turėtų pradėti veikti iki 2033 m.
Lenkijos vyriausybė tikisi, kad branduolinės programos partnerė taip pat įsigis 49 proc. projektą valdančios bendrovės akcijų ir be technologijų suteiks finansavimą.
Pastaruoju metu po Rusijos invazijos į Ukrainą įvykę spartūs pokyčiai energetikos rinkoje dar labiau padidino planų aktualumą, o politikai teigia, kad Lenkijai tampant nepriklausomai nuo Rusijos energijos šaltinių, poreikis plėtoti branduolinę energetiką yra didesnis nei bet kada anksčiau.
„Branduolinės energijos naudojimas Lenkijoje labai prisidės prie išmetamųjų teršalų mažinimo, socialinės ir ekonominės plėtros ir padidins mūsų šalies energetinį saugumą, kuris dėl Rusijos invazijos į Ukrainą yra svarbiausias prioritetas”, – sakė A. Moskva.
Privačios ir valstybinės Lenkijos įmonės taip pat rengia savo planus statyti mažesnio masto branduolinius reaktorius.
