Lenkija pirmadienį pareiškė, kad pradėti derybas turėtų būti priversta Rusija, o ne Ukraina, baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) spaus Kyjivą sudaryti paliaubų susitarimą Maskvos sąlygomis.
Nuo invazijos pradžios 2022 metų vasarį Lenkija tvirtai remia kaimyninę Ukrainą ir yra svarbus logistikos centras, per kurį Kyjivui teikiama Vakarų karinė pagalba.
Kitą pusmetį Europos Sąjungai (ES) pirmininkausianti Lenkija, kuri taip pat priklauso NATO, su įvairiais užsienio pareigūnais aptarė Ukrainos reikalus.
„Atsižvelgiant į tai, kad į valdžią ateina nauja JAV administracija, mes, Europa, turime dar labiau mobilizuotis“, – Briuselyje žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis).
„Darbai turi būti paskirstyti taip, kad tiek Jungtinės Valstijos, tiek Europos Sąjunga (ES) padėtų Ukrainai pasiekti geresnę derybinę poziciją galimose būsimose derybose, į kurias turėtų būti skatinama ir verčiama eiti agresorė, o ne auka“, – teigė jis.
R. Sikorskis kalbėjo prieš trečiadienį Briuselyje įvyksiantį NATO vadovo Marko Rutte (Marko Riutės), Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir kelių kitų Europos vadovų susitikimą.
Ukrainos sąjungininkės pradėjo svarstyti galimybę Ukrainoje dislokuoti Europos šalių taikos palaikymo pajėgas, jei būtų sudarytos paliaubos su Rusija.
D. Trumpas pažadėjo siekti greito susitarimo, kad sausį, kai pradės eiti pareigas, būtų sustabdytos kovos.
Dėl to Kyjive ir Europoje kilo nuogąstavimų, kad po beveik trejus metus trunkančio karo su Rusija Ukraina bus priversta daryti didžiules teritorines nuolaidas Maskvai.
