Popiežius Pranciškus gali netrukus paskelbti garbinguoju Robertą Schumaną (Roberą Šumaną), Prancūzijos politiką ir vieną iš Europos Sąjungos tėvų-įkūrėjų, teigia Vatikano pareigūnas.
Kardinolas Marcello Semeraro, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, teigia, jog popiežius Pranciškus gali paskelbti apie R. Schumano herojiškų dorybių pripažinimą jau birželį, praneša AFP. Kardinolas Semeraro prancūzų dienraščiui „La Croix“ sakė, jog tikėtina, kad Schumano paskelbimas garbinguoju įvyks dar iki vasaros.
Tėvas Bernardas Ardura, atsakingas už kanonizacijai siūlomas prancūzų kandidatūras, pažymėjo, kad R. Schumano byla buvo verta svarstyti.
„Schumanas pašventė savo gyvenimą tarnauti bendrajam gėriui, siekdamas taikos ir susitaikymo su Vokietiją, jis įkūrė Europos valstybių bendriją“, – t. Ardura sakė AFP.
„Schumano darbas buvo nukreiptas pralaužti tą pragarišką karo, žeminančio pralaimėjimo ir keršto bei naujo karo troškimo ratą“, – sakė kunigas, pridurdamas, kad šis ratas sukosi dar nuo Prancūzijos pralaimėjimo Prancūzijos-Prūsijos kare 1870–1871 metais.
Schumano pastangos buvo „krikščionio veikimas, galintis būti pavyzdžiu“, – sakė t. Ardura, tačiau pažymėjo, kad šis politikas „visuomet išliko labai santūrus, kai kalba liesdavo jo asmeninį gyvenimą ar tikėjimą.“
Robertas Schumanas gimė Liuksemburge 1886 m. Jo šeima buvo kilusi iš Lotaringijos – teritorijos, kurios Prancūzija neteko per Prancūzijos-Prūsijos karą. Kai Lotaringija grįžo Prancūzijai, Schumanas buvo šio regiono atstovas Parlamente, ir veikdamas vadovavosi krikščioniškos demokratijos principais. Anot Roberto Schumano centro puslapyje pateikiamos biografijos, per Antrąjį pasaulinį karą jis vienu metu buvo Gestapo areštuotas ir slapta įkalintas.
Robertas Schumanas ėjo Prancūzijos užsienio reikalų ministro pareigas, kai buvo paskelbta apie Europos anglių ir plieno bendrijos įkūrimą 1950 m. gegužės 9 d. Tai laikoma pirmu Europos Sąjungos kūrimo žingsniu.
Jis buvo vienas iš pagrindinių šios bendrijos steigimo derybininkų, tokį pat vaidmenį atliko ir valstybėms derantis dėl Šiaurės Atlanto sutarties. Jis buvo pirmasis Europos parlamento pirmininkas. Pasitraukus iš šių pareigų Europos Parlamentas jį oficialiai paskelbė „Europos Tėvu“.
Schumanas mirė 1963 m. Meco (Metz) vyskupijoje, Prancūzijoje. Ši vyskupija prieš 30 metų pradėjo Roberto Schumano šventumo bylą.
Praėjusiais metais popiežius Pranciškus savo spalio 22 dieną pasirašytame laiške aptarė Schumano figūrą šių dienų Europos kontekste.
„Mes galime arba toliau laikytis įsitvėrę pastarųjų dešimtmečių krypties, pasiduodami autonomijos pagundai, o per tai – vis didesniam nesusikalbėjimui, nesutarimui ir konfliktui, arba galime iš naujo atrasti brolybės kelią, kuris įkvėpė ir vedė moderniosios Europos kūrėjus, pirmasis iš kurių – Robertas Schumanas“, – rašė popiežius.
Popiežiaus laiškas pabrėžė Schumano deklaracijos vertę – deklaracijos, kuri pasiūlė steigti anglių ir plieno gamyba Europos mastu besirūpinančią bendriją.
Popiežius Pranciškus pavadino šią kalbą „esminės svarbos įvykiu, kuris pradėjo laipsnišką žemyno integracijos procesą, atvėrusį galimybę įveikti dviejų pasaulinių karų sukeltą priešiškumą.“
„Šiandien, kai daugelis Europoje žvelgia į ateitį su netikrumu, kiti žiūri į Europą su viltimi, įsitikinę, kad ji vis dar turi, ką pasiūlyti pasauliui ir žmonijai, – tęsė popiežius. – Toks pat įsitikinimas įkvėpė Robertą Schumaną, supratusį, kad „organizuotos ir gyvybingos Europos indėlis į civilizaciją yra nepakeičiamas taika grįstiems ryšiams užtikrinti.“ Šio įsitikinimo ir mes patys galime laikytis, pradėdami nuo bendrų vertybių ir įsišakniję šios žemės istorijoje ir kultūroje.“
2003-ųjų lapkritį kreipdamasis į Roberto Schumano Fondo, Europos tyrimų centro Prancūzijoje, narius šv. Jonas Paulius II pakvietė europiečius prisiminti ir puoselėti savo krikščioniškas šaknis. Jis pabrėžė Schumano nuopelnus, visą savo politinę karjerą „skyrusio tarnauti pamatinėms laisvės ir solidarumo vertybėms, pilnutinai suprastoms Evangelijos šviesoje.“
