Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija teigia palaikanti Vyriausybės perkrovimą, bet pirmalaikius Seimo rinkimus laiko kraštutine priemone.
„Partijos valdyba palaiko dabartinės Vyriausybės perkrovimo galimybę, taip pat pabrėžia būtinybę visoms parlamentinėms partijoms susitarti dėl skaidresnės politinių pareigūnų administracinių išlaidų apmokėjimo tvarkos“, – teigiama pirmadienį išplatintame partijos pranešime.
Sekmadienį posėdžiavusi Laisvės partijos valdyba sutarė, kad koalicijos partnerių konservatorių siūlomi pirmalaikiai Seimo rinkimai yra galima situacijos sprendimo alternatyva, tačiau turi būti naudojama tik tuo atveju, jeigu visos kitos priemonės bus neveiksmingos.
Norint paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 85 parlamentarai iš 141.
Laisvės partijos teigimu, karo Europoje, globalių ekonominių iššūkių ir netrukus Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo kontekste visoms valstybės valdžios grandims ypač svarbus racionalus mąstymas, šaltas protas ir vidaus politikos stabilumo palaikymas.
„Reikia siekti stabilumo valstybėje ir tą problemą, kurią mes turime iškilusią dėl savivaldybių tarybų narių galimo neskaidrumo, reikia spręsti sistemiškai, bet kartu įrodžius, kad yra kokie nors neteisėti veiksmai daryti, nepabėgti ir nuo individualios atsakomybės, nes tas yra taip pat labai svarbu“, – pirmadienį LRT radijui sakė Seimo Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
„Laisviečių“ pareiškime pabrėžiama, kad politinės sistemos skaidrinimas turi tapti vieningu politinių partijų prioritetu, o neteisėtai savivaldybės tarybos nario išmokas naudoję asmenys turi prisiimti atsakomybę, partijos būti atviros nuoširdžiam dialogui su visuomene.
„Tačiau esminė vidaus politikos problema yra Lietuvos trypčiojimas vietoje, nesprendžiant svarbių klausimų dėl Lietuvos augimo darbotvarkės, žmogaus teisių. Dėl politinio palaikymo stokos pastaruoju metu valstybei svarbios reformos juda lėtai, žmogaus teisių klausimai stagnuoja. Siūloma nauja mokestinė politika neatspindi daugumos žmonių ir verslo lūkesčių“, – pranešime teigė Laisvės partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Šios partijos valdyba kaip svarbiausius šių metų Seimo darbus nurodė savivaldybių tarybų veiklos skaidrinimą, valstybės tarnybos reformą, civilinės sąjungos įteisinimą, mokesčių sistemos pertvarką, sklandų NATO viršūnių susitikimo organizavimą.
Pasak V. Mitalo, pagrindinė vidaus politikos problema šiuo metu yra ne skaidrumo stoka, o tai, kad ne su visais koalicijos prioritetais judama į priekį.
„Kad ta pati mokesčių reforma dabar taip diskutuojama (…) iš tikrųjų kelia klausimų ar su ja judame į priekį. Ta pati žmogaus teisių darbotvarkė, kuri Laisvės partijai labai svarbi (…). Bet manome, kad ta alternatyva – pirmalaikiai rinkimai, ji gali būti tam, kad būtų galima tikrai persikrauti ir turėti didesnį mandate būtinai darbotvarkei įgyvendinti“, – tvirtino jis.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas penktadienį pasiūlė inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Vyriausybės atsistatydinimo.
Toks siūlymas priimtas siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų besiformuojančią politinę krizę.
Prezidiumo posėdis sukviestas po to, kai švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimą, visuomenėje kilus abejonėms dėl 2019–2020 metais jos, kaip Kauno miesto savivaldybės tarybos narės, panaudotų 13,8 tūkst. eurų skaidrumo.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu yra paraginęs trauktis iš pareigų tris ministrus – be švietimo ministrės, dar kultūros ir finansų ministrus, nes jie taip pat būdami Kauno tarybos nariai naudojo lėšas, kurių dabar negali pagrįsti.
Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamentas nereikalauja iš politikų pateikti čekius, kam konkrečiai jie išleido avansu skiriamas išmokas.
