Pirmuoju premjero vizitu į Ukrainą atvykęs Lietuvos vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas sako jaučiantis „garbę ir privilegiją“.
Drauge su juo Kyjive lankosi beveik visas Ministrų kabinetas.
„Jaučiu privilegiją ir garbę lankytis Kijeve su pirmuoju vizitu kaip Lietuvos ministras pirmininkas“, – penktadienį savo paskyroje „X“ teigė politikas.
„Prie Kijevo Atminimo sienos kartu su Vyriausybės nariais pagerbiau žuvusius Ukrainos didvyrius, vyrus ir moteris, kurie paaukojo savo gyvybes už savo šalies, o kartu ir Europos laisvę“, – rašo premjeras.
Į vizitą prieš Rusiją kariaujančią Ukrainą atvyko visi naujieji ministrai, išskyrus finansų – Rimantą Šadžių.
Delegacijos sudėtyje taip pat yra Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, energetikos atašė Ukrainoje Laura Pušinskaitė, ministerijų, ambasados, institucijų atstovai. Vizitas truks iki šeštadienio.
Kaip anksčiau pranešė Vyriausybė, vizito metu pirmą kartą įvyks bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių susitikimas, taip pat dvišaliai premjero pokalbiai su Ukrainos vadovais.
Akcentavo narystę NATO
Jo išvakarėse Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys BNS teigė, kad vizitas pasiųs žinią, jog parama Ukrainai tęsis ir su naująja valdžia, nes tai – pirmas toks įvykis istorijoje, kai „kita valstybė atvažiuoja su visu Vyriausybės kabinetu“.
Penktadienį Lietuvos diplomatijos vadovas Kyjive susitiko su Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha. Pokalbio metu ministrai aptarė karinės, diplomatinės, finansinės paramos ir humanitarinės pagalbos Ukrainai prioritetus.
Kaip skelbia Užsienio reikalų ministerija, taip pat daug dėmesio skirta Rusijos sulaikymo priemonėms, tarp jų – ir Europos Sąjungos (ES) sankcijoms Rusijai bei jas apeiti talkinančioms šalims.
„Vis garsiau skambant raginimams sėsti prie derybų stalo su agresore Rusija, turime visomis išgalėmis padėti Ukrainai atlaikyti šį spaudimą ir iš esmės susistiprinti savo pozicijas. (…). Vienintelis kelias į tvarią ir teisingą taiką – realios saugumo garantijos, pirmiausia – Ukrainos narystė NATO. Suteikti šias garantijas yra mūsų – Vakarų šalių – atsakomybė“, – susitikimo metu pabrėžė K. Budrys.
Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik trejus metus, Maskva nuolat žengia į priekį ir atakuoja itin svarbią Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nors ir patiria nemažų nuostolių.
Žada tęsti sankcijų politiką
Šią savaitę ES lyderiai Briuselyje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jis įvyko likus beveik mėnesiui iki Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) grįžimo į Baltuosius rūmus.
„Pirmadienį vykusiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje priėmėme jau 15-ąjį sankcijų paketą, sankcijų politika bus tęsiama ir toliau. Rusijos karo mašiną spausime tol, kol ji sustos“, – teigė K. Budrys.
Jungtinių Valstijų išrinktasis prezidentas ne kartą gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą, sukeldamas nuogąstavimus, kad jis gali raginti Kyjivą nusileisti Maskvai. Taip pat manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos bet kokiu tarpuvaldžiu, kad geriau aprūpintų Maskvos pajėgas ir sukeltų dar didesnę įtampą.
Be kita ko, pastaruoju metu girdėti pasvarstymų apie galimas taikos derybas kitąmet ir galimybę Ukrainoje dislokuoti Europos taikos palaikymo pajėgas, kurios užtikrintų galimo būsimo taikos susitarimo sėkmę.
Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose, o praėjusią savaitę prisiekusi Vyriausybė savo programoje žada remti šalį „iki pergalės ir po jos“.
Programoje žadama teikti karinę paramą, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, padėti siekiant greitesnės Kyjivo narystės ES ir NATO.
