Melskis, ir leisk Dievui nerimauti.
Šiandien turiu atlikti nepaprastai daug darbų, todėl dabar valandą ilgiau paklūposiu ant kelių.
Dr. Martinas Liuteris Kingas
Galbūt girdėjote apie gražią krikščioniškų šeimų maldos iniciatyvą. Prisipažinsiu, stebėjau ją šiek tiek per atstumą. Kol asmeniškai nepatyriau tos maldos galios.
Taigi, kaip jau minėjau, nebuvau aktyviai įsitraukęs į šią iniciatyvą, bet artimiausi bendruomenės nariai vis persiųsdavo vieną kitą įdomesnę krikščioniškų šeimų judėjimo suorganizuotą paskaitą. Tai doc. dr. Linos Šulcienės pasidalinimas apie tiesos paieškas, tai prof. Alvydo Jokubaičio pamąstymai apie Europos ateitį…
Ir, nors visai neplanavau veltis į jokias diskusijas, Šventoji Dvasia mane pričiupo lyg Mozę, užsižiopsojusį į degantį ir nesudegantį krūmą. O jei dar tiksliau, tai lyg Simonas Kirėnietis, kuris skubėdamas iš savo kasdieninių parapijos darbų sutiko liūdną Jėzaus Kristaus nukryžiavimo procesiją. Būsena, kai supranti, kad jau nieko tu pakeisti negali, nebent pamojuoti praeinančiai kolonai peticijų nosinaite.
Ir toks visiškai nekaltas veiksmas išprovokavo labai netikėtus padarinius. Staiga, eisena sustoja ir vienas kareivis rodo pirštu prieiti arčiau. Dar bandžiau švelniai atsitraukti žingsniu atgal, bet greitai supratau, kad nėra kur trauktis. Nes lyg kokį pranašą Joną, nesėkmingai bandžiusį bėgti nuo savo misijos, pasigavo kažkur iš tolimų vandenynų atplaukęs banginis ir prarijęs išspjovė tiesiai į Ninivės turgaus aikštę.
Nebeliko nieko kito, kaip tik sekti Kristumi, nešančiu mūsų kryžių. Ir nors kryžius niekada nėra malonus, bet Kristaus artumas atperka viską. Net kryžius su Kristumi tampa Malone. Vidiniu virsmų šaltiniu. Juk gavėnia – tai Malonės metas bažnyčiai, t.y. kiekvienam iš mūsų perkrauti savo pakibusias vertybes Kristaus šviesoje. Dykuma, vedanti į sielų pavasarį – Prisikėlimą.
Maldos galia begalinė. Kas galėjo pagalvoti, kad besimeldžiant pirmajai krikščionių bendruomenei Viešpats vieną aršiausių jos persekiotojų perkeis apaštalu. Nepatikimas tapo tikėjimo skelbėju. Ir dar uolesniu, nei dvylika apaštalų sudėjus į krūvą. Ir kas galėjo pagalvoti? Tik Dievas keičia širdis. Neapleiskime maldos skydo, kad mūsų sielose klestėtų teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.
