Tai popiežius Pranciškus pasakė jėzuitui tėvui Antonio Spadaro, kai jis per vieną ankstesnių apaštališkųjų kelionių padarė popiežiui pastabą, kad kelionės programa intensyvi ir popiežius tikriausiai pavargsiąs.
Italas jėzuitas lydėjo popiežių visose jo užsienio kelionėse. Jis taip pat išvyko su juo ir į dabartinę ilgiausią šio pontifikato piligriminę kelionę. Per visas keliones popiežius privačiai susitinka su lankomose šalyse tarnaujančiais jėzuitais. Per pačią kelionę neinformuojama, apie ką popiežius kalbasi su jėzuitais, tačiau susitikimuose dalyvaujantis t. Antonio Spadaro vėliau paskelbia išsamų pranešimą Italijos jėzuitų dvisavaitiniame žurnale „La Civiltà Cattolica“, kuriam iki 2023 m. pabaigos jis vadovavo.
Popiežiaus kelionės į Aziją ir Okeaniją proga interviu su t. Antonio Spadaro paskelbė Italijos žinių agentūra ADN Kronos. Kelionė į Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą – tai iš tiesų pati ilgiausia šio pontifikato apaštališkoji kelionė, tačiau, pasak jėzuito, popiežius nekeliautų, jei nesijaustų pakankamai stiprus. Visai neseniai yra buvę atvejų, kad popiežius nesiryžo keliauti, nes nesijautė turįs pakankamai jėgų. Kelionės į Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną buvo atidėtos dėl sveikatos priežasčių. Tiesa, buvo atidėta ir ši kelionė į Aziją ir Okeaniją, tačiau jos atidėjimo priežastis buvo pandemija. Dabar popiežius pagaliau įgyvendina savo seną troškimą aplankyti šį pasaulio regioną.
Tėvas A. Spadaro sakė, kad Pranciškus visada su dideliu dėmesiu seka Bažnyčios Azijoje gyvenimą, kuris turi savitų bruožų. Visų pirma joms yra svetimas „konstantiniškas“ (imperatoriaus Konstantino Bažnyčiai primestas) santykių su politine valdžia modelis, paženklinęs tikinčiųjų bendruomenių gyvenimą visuose kituose žemynuose.
Trijose iš keturių šalių, kurias aplankys popiežius, krikščionys yra maža bendruomenė, gyvenanti visuomenėse, kurių gyventojų dauguma išpažįsta kitas religijas. Pranciškui rūpi ne skaičiai, bet žmonės, rūpi sėti Evangelijos sėklą, kad ji duotų vaisių ateityje. Mažytėse Bažnyčiose popiežius mato dideles evangelinio veikimo ir liudijimo visuomenės audinyje galimybes. Tėvas A. Spadaro pabrėžė, kad didelis dėmesys mažoms bendruomenėms labai aiškiai matėsi ir ankstesnėse popiežiaus kelionėse. Tos kelionės buvo tarsi mažųjų Bažnyčių dinamiškumo patikrinimas. Popiežius siūlo alternatyvią viziją tai vizijai, kuri remiasi tik kiekybe ir socialine įtaka.
Pasak italo jėzuito, viena svarbiausių šios popiežiaus kelionės temų bus dialogas tarp skirtingų religijų išpažinėjų. A. Spadaro paminėjo Indoneziją, nuo kurios popiežius pradeda šią kelionę ir kuri yra gyventojų skaičiumi didžiausia islamo šalis pasaulyje. Katalikai joje sudaro tik apie 3 proc., tačiau jie turi visas galimybe veikti ir yra vertinami. Reikia tikėtis, kad Pranciškus iš Indonezijos paskelbs stiprią žinią, nukreiptą prieš fundamentalizmo grėsmę – tiek prieš islamiškąjį fundamentalizmą, kuris pradeda reikštis Indonezijoje, tiek prieš krikščioniškąjį – Papua Naujojoje Gvinėjoje, mėginančius, laimė, nesėkmingai pakenkti sambūviui. Tėvas Spadaro pridūrė, kad neabejotinai ši kelionė taps ir kontekstu priminti ekologijos problemas.
Per šią kelionę, kaip ir kiekvienos apaštališkosios kelionės metu, popiežius susitiks su vietos jėzuitais. Kaip minėta, t. A. Spadaro nuo pat pirmosios Pranciškaus kelionės dalyvavo šiuose už uždarų durų vykstančiuose susitikimuose ir juos dokumentavo. Jis pranešė, kad po šios popiežiaus kelionės bus išleista knyga, skirta visiems iki šiol per popiežiaus keliones įvykusiems susitikimams su jėzuitais.
