Kroatijos vyriausybei penktadienį nepavyko užsitikrinti parlamento paramos Ukrainos kariams mokyti pagal Europos Sąjungos programą, kuri suskaldė šalies vadovus.
ES pradeda didžiausią iki šiol karinio mokymo misiją, kurios tikslas – parengti 15 000 Ukrainos karių keliose šalyse narėse.
Dalyvavimas misijoje, kuria siekiama sustiprinti Kyjivo kovą su Rusija, suskaldė ES ir NATO narės Kroatijos politikus.
Prezidentas Zoranas Milanovičius ne kartą yra sakęs, kad nepritaria šiam projektui, ir teigė, kad jis „įtrauktų Kroatiją į karą labiau nei reikia“.
„Tai reikštų, kad karas būtų atnešamas į Kroatiją“, – spalį sakė Z. Milanovičius, kurio galios yra ribotos, bet kuris vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.
Prezidento pareiškimai paskatino konservatorių ministrą pirmininką Andrejų Plenkovičių, kurio vyriausybė parėmė pasiūlymą dėl mokymų, apkaltinti jį „prorusiškomis pažiūromis“.
Dėl kilusių nesutarimų vyriausybė penktadienį pasiūlė parlamentui balsuoti dėl šio klausimo.
Prieš balsavimą V. Plenkovičius sakė, kad sprendimas dėl maždaug 100 Ukrainos karių apmokymo Kroatijoje yra „pasirinkimas tarp Ukrainos ir (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino režimo“.
Tačiau šiam pasiūlymui pritarė tik 97 parlamento nariai, tai yra mažiau nei reikiami du trečdaliai balsų, kad jis būtų priimtas, taip suduodant rimtą smūgį ministrui pirmininkui.
Šiam žingsniui prieštaraujantys opozicijos parlamento nariai teigia, kad Kroatija taps Rusijos „taikiniu“.
Šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad beveik 60 proc. kroatų nepritaria ukrainiečių karių mokymams jų šalyje, o pritaria maždaug trečdalis.
Pagrindinis ES karinės pagalbos misijos (EUMAM) centras bus įkurtas Lenkijoje, o antrinė būstinė – Vokietijoje.
Misija pradedama dvejiems metams ir turėtų kainuoti apie 60 mln. eurų per metus.
Pinigai skiriami iš bloko Europos taikos priemonės – fondo, kurio lėšos smarkiai sumažėjo, nes jis naudojamas ES narių ginklų tiekimo Ukrainai išlaidoms padengti.
