Daugelis Ukrainos evangelikų mano, kad Rusijos separatistų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose jiems gresia pavojus. Kai kurie iš jų buvo priversti išvykti, o kitiems išvykusiems nebuvo leista grįžti.
Bažnyčių pastatai buvo konfiskuoti okupantų, o evangelikams krikščionims – uždrausta rinktis.
Tarptautinės organizacijos „Release International” partneris praneša, kad Rusijos separatistų okupuotose Ukrainos teritorijose šiuo metu persekiojamos keturios bažnyčios.
Ginkluoti vyrai atliko kratas, konfiskavo įrangą, reikalavo registracijos dokumentų ir privertė bažnyčios narius palikti pastatą.
Organizacija Voice of the Martyrs (liet. „Kankinių balsas”) teigia, kad Manhuše, 30 km nuo Mariupolio, rusų kariai išvijo krikščionis iš jų maldos namų ir reabilitacijos centro. Tą patį jie darė ir kitur.
Vasiljevkos bažnyčios patarnautojas „Release International” partneriams pasakojo, kad atvykę rusų pareigūnai visus užregistravo. Jie pasakė, kad uždaro bažnyčią ir daugiau jokių susitikimų nebus. Jie atėmė nešiojamuosius kompiuterius ir telefonus – ir pasakė, kad tuo reikalas nesibaigs.
Atrodo, kad Rusijos okupuotose teritorijose apribojimai yra nevienodi. Kai kurios bažnyčios gali ir toliau laisvai melstis. Vienas bažnyčios vadovas mano, kad Rusijos valdžia gali būti nusitaikiusi į Ukrainoje registruotas bažnyčias.
Nuo 2014 m., kai Rusijos separatistai paskelbė nepriklausomybę Donecke ir Luhanske, jie reikalavo, kad protestantų bažnyčios užsiregistruotų valdžios institucijose.
Teigiama, kad rusai viską, kas protestantiška, laiko atkeliavusiu iš Jungtinių Valstijų, ir sako, kad tik Rusijos Ortodoksų Bažnyčia turi teisę veikti Rusijos kontroliuojamose teritorijose.
Krikščionys Ukrainoje ir toliau padeda vieni kitiems
Kitas „Release International” partneris Pavelas (vardas pakeistas) atidžiai stebėjo padėtį Mariupolyje. Jis sako, kad apie 90 proc. miesto krikščionių sugebėjo pabėgti. Kai kurie likę krikščionys, nepaisydami okupacijos, toliau renkasi savo namuose.
Jis pasakoja, kad daugelis likusių Ukrainos krikščionių stengiasi padėti kitiems užpultiems žmonėms. Kai kuriems tai kainavo gyvybę. Tačiau jų liudijimas padarė didžiulį poveikį tiems, kurie stebėjo, kaip jie pasiryžę aukotis.
Net ir krintant raketoms viena Mariupolio bažnyčia aprūpino maistu, vandeniu ir nakvyne ne tik krikščionis, bet ir vietos gyventojus. Kai kurie iš jų tapo krikščionimis, įskaitant vieną išgelbėtą iš degančio rūsio. Du iš tų bažnyčios narių žuvo nuo rusų sprogmenų, kai gabeno pagalbą.
Vienas pastorius pasakojo Pavelui, kad nuo karo pradžios bažnyčios turėjo daugiau galimybių dalytis Evangelija su savo kaimynais nei bet kada anksčiau. Jam pavyko aplankyti bažnyčią Vakarų Ukrainoje. Kiekvieną vakarą, – sako jis, – joje buvo pilna besimeldžiančių žmonių. Nėra jokios nevilties. Krikščionys yra ypatingi žmonės, kurie visada turi vilties.
Ukrainos krikščionys meldžiasi už saugumą šiandien ir už atgimimą ateityje. Jie sako: „Mes tikimės, kad Dievas atsakys į mūsų maldas”.
Ukrainos žmonės tvirtai tiki šviesia ateitimi
Tikroji krikščionių laisvė Ukrainoje prasidėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo prieš daugiau nei 30 metų. Kai kurie krikščionys pasirinko galimybę išvykti, baimindamiesi, kad laisvės langas bus trumpalaikis. Kai kurie perspėjo, kad Rusija sugrįš ir bandys atkurti savo imperiją. Atrodo, kad jie buvo teisūs.
Tačiau, sako Pavelas, „Ukrainos žmonės tvirtai tiki Dievu ir tiki savo šalies ateitimi. Daugelis už Ukrainos ribų dirbusių žmonių grįžo kovoti. O žmonės, kurie išvyko dėl karo, tikisi sugrįžti”.
Pavelas yra organizacijos „Release International”, remiančios persekiojamus krikščionis visame pasaulyje, partneris. Iš Ukrainos parama buvo siunčiama krikščionims Vidurinėje Azijoje, tačiau dėl karo tą padaryti tapo dar sunkiau. Krikščionys nebegali keliauti į susitikimus, mokymus ir bendravimą. Tačiau jie vis tiek kasdien bendrauja.
Šiuo metu iš Ukrainos išvaryta daugiau kaip 5 milijonai žmonių. Tačiau Pavelas įsitikinęs, kad į užsienį išvykę ukrainiečių krikščionys aktyviai stengsis pasiekti savo tautiečius, kuriems teko palikti savo kraštą.
„Melskitės už taiką, – sako jis, – bet ne bet kokia kaina. Laisvė gali brangiai kainuoti. Iki šiol ukrainiečiai galbūt nepakankamai vertino mūsų laisvę”, – sako jis.
„Vietinės bažnyčios turi suprasti, kad krizės metas yra ir didžiausių galimybių metas. Krikščionims reikia išminties, kad žinotų, kaip išmintingai išnaudoti šį laiką”, – pabrėžė Pavelas.
