Ministerija ir valdantieji kritikuoja Seimo opozicijos idėją leisti savivaldybėms socialinei paramai nepanaudotas lėšas skirti dirbančių gyventojų, neišgalinčių sumokėti skolų, joms padengti.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Justas Džiugelis čia įžvelgia populizmą prieš rinkimus, o Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mindaugas Lingė sako, jog tokiu atveju pritrūktų lėšų svarbiems socialiniams projektams. Tačiau abu politikai sutinka, kad pataisos svarstytinos, kad skolų problemos „nebūtų marinuojamos“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad pasiūlymas yra deklaratyvus ir nesprendžia skolingų gyventojų problemos masto, nes dauguma tokių yra nedirbantys asmenys.
M. Lingė BNS akcentavo ministerijos inicijuojamas pataisas, kuriomis siūloma mažinti atskaitymus iš atlyginimų už skolas: „Kad ta našta nebūtų varginanti“.
Jis taip pat pabrėžė, kad savivaldybėms leidus dengti skolas dirbantiems gyventojams, joms gali pritrūkti lėšų kitoms socialinėms programoms.
„Neretai stebime, kad esant lėšų trūkumui nebėra galimybės plačiai pasirinkti, kam nukreipti sutaupytas lėšas, ir neretai nutinka, kad kai kurios sritys nepakankamai finansuojamos, nes prioritetai arba būna į kažką labai sukoncentruoti, arba kai kurioms priemonėms neužtikrintas finansavimas“, – kalbėjo M. Lingė.
Kauno savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė taip pat teigė, kad savivaldybei galėtų pritrūkti lėšų paramai, nors įsiskolinusiems žmonėms tai būtų gera žinia.
„Iš gyventojo, turinčio skolų, pozicijos, tai galbūt gera žinia. Savivaldybei tai papildoma finansinė našta, nes išaugus komunalinių paslaugų (centralizuoto šildymo, kieto kuro ir kt. energetinių išteklių) kainoms, valstybei kasmet didinat valstybės remiamas pajamas, didėja socialinių pašalpų ir kompensacijų dydžiai, todėl kyla grėsmė, kad gali pritrūkti lėšų piniginei socialinei paramai“, – BNS teigė Kauno atstovė.
„Manome, kad ši siūloma įstatyme pataisa, neskatintų gyventojų ieškoti galimybių savarankiškai padengti įsiskolinimų ir integruotis į darbo rinką“, – pridūrė E. Kačiulienė.
J. Džiugelis BNS sakė manantis, kad tokiu pasiūlymu kišamasi į savivaldos reikalus: „Politikai akcentuojame, kad savivalda turi būti nepriklausoma, ir tuo pačiu teikiame pataisas, kurios tą autonomiją varžo“.
Jis mano, kad pasiūlymas vis tik galėtų būti svarstomas, tačiau šiuo klausimu svarbi Savivaldybių asociacijos nuomonė.
Asociacija BNS pataisų nekomentavo. Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlymą vadina pertekliniu.
„Savivaldybės turi teisę, įvertinus individualią asmens ar šeimos situaciją, skirti socialinę paramą asmenims, turintiems įsiskolinimų, t. y. teikti socialinę paramą kitais (…) atvejais, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę ar sąlyginę pašalpą, apmokėti skolą už būstą ir kitais atvejais“, – komentare BNS nurodė ministerija.
„Nepanaudotos lėšos gali būti panaudotos ir įsiskolinimams padengti tiems savivaldybės gyventojams, kurie nepajėgūs vykdyti skolinių įsipareigojimų dėl savo finansinės padėties“, – priduria ministerija.
Vis dėlto ji abejotinu vadina siūlymą skolas dengti dirbantiems savivaldybės gyventojams.
„Piniginės socialinės paramos gavėjui įsidarbinus ir gaunant darbo užmokestį, dar visus metus nenutraukiama piniginė socialinė parama – 12 mėnesių skiriama iki įsidarbinimo mokėta socialinė pašalpa. Tai reiškia, jog dirbantys asmenys, buvę paramos gavėjai, jau yra remiami iš savivaldybių biudžetų lėšų, tokiu būdu padidinant jų disponuojamas pajamas, kurių dalį jie galėtų skirti turimų finansinių įsipareigojimų vykdymui“, – BNS teigė ministerija.
Siekiant paskatinti įsiskolinusius gyventojus dirbti legaliai, ministerija žada siūlyti tris kartus – iki 10 proc. sumažinti atskaitomą sumą, o ilgalaikius bedarbius pirmus jų darbo metus apskritai atleisti nuo skolų mokėjimo.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisos iniciatoriai – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis, Algirdas Butkevičius ir kiti – sako, kad 2020 metais 14 proc. darbingo amžiaus žmonių turėjo įsiskolinimų.
Valstybės duomenų agentūros balandžio 20-osios duomenimis, iš 207 tūkst. skolininkų apie 145 tūkst. (70 proc.) nedirbo.
2022 metais Lietuvos banko apklausoje 6 iš 10 namų ūkių nurodė, kad jų finansiniai įsipareigojimai yra našta, o pagrindinė priežastis jų nevykdyti yra kasdienių išlaidų padidėjimas.
Dabar žmogaus skoloms padengti galima išskaičiuoti iki 30 proc. jo atlyginimo, mažesnio už minimalią algą (840 eurų iki mokesčių), ir iki 50 proc. – didesnio už MMA.
