Konspirologija, Konstitucija ir šeima
Dėmesio nukreipimas. Kai du pešasi, trečias laimi. Maždaug taip dažnai apibūdinami „kultūriniai karai“ dėl visuomenės moralinių nuostatų keitimo.
Neva, pasaulio galingieji visuomenei numeta provokaciją, pvz., homoseksualios partnerystės įstatymą, į kurį nukreipiamos ir liberalių, ir konservatyvių piliečių akys, ausys bei visos jėgos, o tuo tarpu galima nepastebimai į kairę ir į dešinę taškytis milijardinėmis sumomis… Todėl „pasaulio valdymo žinovai“ į besidraskančius abiejų pusių radikalus žiūri iš aukšto – va kur naudingi idiotai, o štai „antro galo“ politikai atsparus.
Pavojinga ginčytis su konspirologais, tačiau drįstu nesutikti. Nors pagimdyta priešingoje barikadų pusėje, sąmokslo teorija apie „dėmesio nukreipimą“ ne labiau pagrįsta už tą, kuri sako, kad tūkstantmečius gyvuojančią šeimos sampratą saugoti skatina ne kas kitas, o pats kremliuje įsitaisęs vladimiras vladimirovičius putinas.
Yra elementarių priežasčių, dėl kurių kremlius šeimos temą naudoja savo propagandai. Kaip ir yra priežasčių, kodėl būtent šeimos sampratą siekiama išardyti.
Teisininkų stoka
Taigi pastūmę į šalį konspiracijos teorijas, grįžtame prie civilinės sąjungos (partnerystės), kuri vėl įtraukta į Seimo pavasario sesijos darbotvarkę. Seimo nariai jau gavo rudenį užsakytą šio įstatymo ekspertinį vertinimą.
Kaip reikėtų tikėtis normaliomis demokratijos sąlygomis, parlamentui teikiamas ekspertinis vertinimas turėtų būti maksimaliai neutralus. Tačiau Lietuvos politikoje viskas vyksta savotiškai. Iš tūkstančių Lietuvos teisininkų atsirado tik vienas norintis ir gebantis – vėl tas pats prof. Dainius Žalimas, kuris jau seniai ir nuosekliai agitavo už vienos lyties partnerystės įteisinimą, o besipriešinančius kaipmat susiedavo su kremliumi pagal nuvalkiotą, atsibodusią ir nieko, išskyrus pačius konspirologus, nebeįtikinančią sąmokslo teoriją.
Tai kam dar reikėjo vargti su nauju tekstu? Seimo nariai galėjo tiesiog pasiskaityti ankstesnius D. Žalimo interviu.
Ir kaip nuostabu – ekspertizėje jis remiasi savo paties 2019 m. pasirašytu Konstitucinio Teismo nutarimu! Pabuvęs Konstitucinio Teismo pirmininku, D. Žalimas tapo Seimo ekspertu. Tačiau Lietuvoje karjerą galima karjerą daryti ir iš kito galo. Štai pirmiausia klausėmės prof. V. Mizaro ekspertinės agitacijos už homoseksualią partnerystę, o tik po to Seimas jį paskyrė Konstitucinio Teismo teisėju.
Kad dar labiau pasitikėtume šio Teismo verdiktais, į jį Seimas šviežiai delegavo ir Seimo narį, ilgametį ir ištikimą TS-LKD bendražygį Stasį Šedbarą, kuris atkakliai stūmė civilinę sąjungą priėmimo stadijos link. Po metų, po kitų politikas galės vertinti įstatymo, už kurį Seime ne kartą balsavo, konstitucingumą. Lietuva maža, teisininkų, matyt, trūksta, vertybių politikoje sukasi tie patys patikrinti ir patikimi veidai.
Homoseksuali šeima jau dabar įsitaisiusi Konstitucijoje?
Kaip bebūtų, yra už ką prof. D. Žalimui padėkoti. Ekspertizėje jis tiesiai šviesiai parašė tai, kas yra akivaizdu, bet ką valdantieji atkakliai neigė – civilinės sąjungos įstatymas Lietuvoje įteisintų homoseksualias šeimas. Ne kažkokį kompromisinį ūkinį darinį, kaip buvo bandoma apsimesti, ne praktinių problemų sprendimus, bet dviejų vyrų arba dviejų moterų šeimas.
Tačiau ekspertas D. Žalimas žengia toliau. Šalia puokštės gražiausių pagyrų civilinei sąjungai jis tikina, kad konstitucinė šeimos samprata jau dabar apima homoseksualias poras.
Remdamasis konstitucine doktrina, pirmiausia D. Žalimas teigia, kad „konstitucinė šeimos samprata apima ir tokias poras, kurios ne santuokos pagrindu sukūrė nuolatinius ar ilgalaikius santykius, kurie pagal turinį yra šeimos santykiai, pasižymintys šių santykių dalyvių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais“. Deja, čia profesorius kažkodėl nepaminėjo, kad aiškindamas konstitucinę šeimos sampratą 2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas išvardintus požymius sieja ne su bet kokia pora, bet būtent su „vyro ir moters bendru gyvenimu“.
Toliau profesorius daro išvadą: „Atsižvelgiant į konstitucinės šeimos sampratos neutralumą lyties požiūriu, taip pat visiškai akivaizdu, kad konstitucinė šeimos samprata apima ir šeimas, sukurtas dviejų tos pačios lyties asmenų“.
Tiesa, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. sausio 19 d. nutarime pasisakė, jog konstitucinė šeimos samprata yra „neutrali lyties požiūriu“. Tačiau šiame nutarime buvo nagrinėjamas užsienyje sudarytų šeimų pripažinimo klausimas. O kalbant apie Lietuvą, reikia nepamiršti, kad šeimą sudaro ne vien sutuoktinių, partnerių ar sugyventinių ryšys, bet ir vaikų ryšys su tėvais, brolių ir seserų ryšiai.
Šeima gali būti skirtingo dydžio įvairių lyčių asmenų bendruomenė. Vieniša mama su dukra taip pat yra šeima. Taigi Konstitucinio Teismo teiginį apie lyčiai neutralią šeimą turime aiškinti kaip taikomą išimtinai tėvų-vaikų-brolių-seserų santykiams, o ne sutuoktiniams (sugyventiniams, partneriams).
Taigi iš tiesų jokiame Konstitucinio Teismo nutarime nėra tokios šeimos sampratos interpretacijos, kokią atranda ir Seimui transliuoja D. Žalimas. Pačioje Konstitucijoje taip pat homoseksualių šeimų nėra nei kvapo. Priešingai, šeimai skirtas Konstitucijos 38 straipsnis vardina tokius šeimos elementus: santuoka, tėvystė, motinystė ir vaikystė. Visa tai neegzistuotų be skirtingų lyčių – nebūtų nei konstitucinės santuokos, nei vaikų, nei tėčių ir mamų.
Bendravimas su Konstitucijos dvasia
Susidaro įspūdis, kad D. Žalimas remiasi „Konstitucijos dvasia“, kurios paprasti mirtingieji negeba išsikviesti. Bet kas gi tą dvasią geriau pažįsta, nei Konstitucijos teksto autoriai?
Štai Konstitucijos rengimo grupės narys Liudvikas N. Rasimas teigia:
„Šiandien buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo įkyriai peršamas tvirtinimas, kad Lietuvos Konstitucija numato vienalytes šeimas, vertintina, kaip asmeninė nuomonė, kuri nėra ir negali būti paremta, nes visiškai asmeniniai žmonių santykiai nėra konstitucinės svarbos, o juos reguliuoja civilinė teisė.“
Pačioje Konstitucijoje taip pat homoseksualių šeimų nėra nei kvapo.
Kitas Konstitucijos teksto autorius prof. Egidijus Jarašiūnas iš konstitucinių nuostatų apie šeimą daro tokias išvadas: „Pirmoji. Konstitucijoje mes matome neatsiejamą santuokos ir šeimos ryšį. <..>
Antra. Šeimos pagrindas, branduolys – santuoka, ir ši santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. <…>
Trečia. Šeimą pirmiausia mes suprantame kaip tėvų, vaikų, kitų artimų giminaičių bendriją, kurią jungia giminystės ryšiai. <…>“.
Turbūt dauguma nepamiršome ir dar vienos Konstitucijos teksto autorės Zitos Sličytės Seimo salėje išreikšto pasipiktinimo: „Nei vienai kultūrai iki mūsų nekilo mintis homoseksualų santykius sulyginti su vyro ir moters santuoka, kurios paskirtis yra gyvybės perdavimas, jos pratęsimo misija.“
Ir kas tuomet teisus? Suinteresuotumo homoseksualių šeimų įteisinimu niekada neslėpęs D. Žalimas ar Konstitucijos teksto autoriai?
Pamatinis idealas išlaisvina
Neverta aklai tikėti nei konspirologais, nei politiškai angažuotais ekspertais. Konstituciją, kaip tiesiogiai taikomą aktą, gali skaityti ir aiškinti kiekvienas žmogus.
Konstitucijos 38 straipsnis teigia, kad šeima yra valstybės ir visuomenės pagrindas(!). Ne valstybės teritorija, ne ūkis, ne energetika, ne šveitimas, net ne saugumas, bet šeima.
Konstitucijos 38 straipsnis neriboja laisvės – jis neįpareigoja kurti šeimos, susilaukti joje vaikų ir nedraudžia kitų bendro gyvenimo formų. Tačiau Konstitucija skelbia tautai gyvybiškai svarbų idealą, kurio siekti yra skatinami visuomenės nariai ir kurį valstybė turi saugoti ir globoti.
Šeima svarbi ne tik tuo, kad užtikrina gyvybės tęstinumą, bet ir tuo, kad jos narius sieja tvarūs vidiniai santykiai: tėvą ir mamą sieja bendri vaikai, brolius ir seseris – bendri tėvai ir t.t. Natūralūs kraujo/giminystės ryšiai netobulai, bet visgi geriausiai užtikrina palankią aplinką augti vaikams, savitarpio rūpestį, pagalbą pažeidžiamose būklėse (kūdikystė, liga, senatvė), pirminius ekonominius mainus, tradicijų ir vertybių tęstinumą.
Kai šis idealas valstybėje gyvas, kai jis puoselėjamas teisėje, kultūroje, švietime, jis turi galią be prievartos kreipti žmonių siekius, pasirinkimus, aistras, dorybes ir ydas – transformuoti jų bei visos visuomenės gyvenimą. Išardžius pamatinį idealą teisėje, atsisakius šeimos esmės, išsiklibins ir moraliniai orientyrai, laiko eigoje keisis žmonių pasirinkimai, vis labiau destabilizuosis šeimos ryšiai, o jų funkcijas į savo rankas perims valstybė. Nenatūrali tvarka nėra stabili, todėl per neapykantos kalbos normas, mokinių švietimą, įvairias sankcijas ir cenzūrą valstybė naudos savo jėgą, siekdama užgniaužti tiesą apie tai, kas iš tiesų yra ir visais ankstesniais laikais buvo šeima.
Visuomenėje laisvės ne padaugės, bet sumažės.
