Buvusi Zvonkė (Zvonkus berods turi dvynukus su kita žmona), dabar Bunkė (Bunkus dar susilaukė vaiko ir išsiskyrė su Siegel, kuri išsiskyrė su savo antro vaiko tėvu Suodaičiu), bet kažkodėl ne Eidėja (nežinau, ar naujas vyras turėjo kitų žmonų ar vaikų) Natalija sako, kad vaikuose mato vien minusus. Nežinau, nuo kurio vyro ji susilaukė sūnaus, bet labai užjaučiu vaiką dėl tokio mamos požiūrio.
Kosminiai vaikų auginimo standartai
Tiesa, dėl politinių tendencijų, dėl šeimas atakuojančio paslaugų marketingo bei tėvų tarpusavio konkurencijos, vaiko auginimo standartai išaugo iki kosminių aukštumu.
Šiais išmaniais laikais pagimdyti vaiką neužtenka. Toliau 24 val. per parą 7 dienas per savaitę be jokių atostogų tėvai turi užtikrinti, kad vaiko emociniai, socialiniai, akademiniai, dvasiniai, mitybos, laisvalaikio ir kiti poreikiai būtų patenkinti saugant nuo pavojų, bet auginant savarankiškumą, kuriant artimą santykį, bet išlaikant savo autoritetą, švariai, bet ne steriliai, skiriant individualų dėmesį, bet neužgožiant, švelniai, bet nustatant teisingas ribas, atsižvelgiant į tai, kad kritiniai vaiko vystymosi laikotarpiai yra nuo 0 iki 3 metų, nuo 4 iki 7 metų, nuo 9 iki 13 metų, nuo 14 iki 18 metų, visą laiką turint omenyje karjeros perspektyvas ir atitinkamai rūpinantis užklasine fizine, kultūrine bei intelektine veikla…
Žodžiu, institucinė sistema ir socialinė aplinka spaudžia tėvus iš visų jėgų stengtis, bet nepersistengti.
N. Bunkės žodžiais, tai reiškia daug minusų gyvenime. Vaikiai brangiai kainuoja finansinių, laiko, sveikatos ir visų kitų resursų prasme.
Apversta vertybių hierarchija
Tuo tarpu progresyvūs politikai ir feministės kovoja, kad mamos „neliktų prie puodų“, kad kuo skubiau grįžtų į darbo rinką, kad daugiau moterų dirbtų vadovaujančiose pozicijose, kad siektų ambicingos karjeros, kad vyrų ir moterų atlyginimai susilygintų…
Kultūra rėkte rėkia, neva reikšmingiausi dalykai vyksta kažkur biuruose, posėdžių salėse, vakarėliuose, socialiniuose tinkluose, o ne namuose. „Socialinis statusas“ tapo svarbesnis nei motinystė.
Taip, teisinga ir verta moterims siekti karjeros, profesinių, politinių, mokslinių aukštumų… Tačiau negalima pamiršti, kad visos karjeros, mokslas, verslas, politika sukasi žmonėms ir dėl žmonių. Vaikai yra ne šiaip nepatogūs šeimos atributai, bet nauji žmonės!
Tik mamos gali išnešioti, pagimdyti ir padovanoti pasauliui žmogų. Vaikams geriausia augti su savo tėvais, stabilioje santuokoje, o pirmaisiais gyvenimo metais ypač svarbu daug laiko praleisti su mamomis. Tada vaikai instinktyviai jaučia, kad yra mylimi. Mylinčioje ir saugioje aplinkoje nepastebimai jie įsisavina gyvenimo tiesas, moralines vertybes, sukauptą išmintį… Kas gali būti vertingiau, kilniau ar prasmingiau už šią mamos misiją?
Ne, nei visuomenė, nei moterys nelaimės, jei „savirealizacija“ įsitvirtins vertybių hierarchijos viršūnėje, o vaikai bus laikomi trukdžiu, nešančiu vien minusus. Laimėsime tada, kai suprasime begalinę kiekvieno vaiko vertę ir mamos pašaukimo svarbą.
Kai motinystė bus išskirtinai gerbiama todėl, kad teikia žmonijai gyvybę, tęstinumą ir prasmę kitiems gyvenimo pasirinkimams.
