Lyties keitimas – valdančiųjų gelbėjimosi ratas?
Kol visuomenė apsnūdusi nuo vasaros karščio, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ėmė ir netikėtai įteisino lyties keitimą. Pagal ministro rugpjūčio 4 d. pasirašytą Aprašą, psichikos sutrikimas (transseksualumas) bus „gydomas“ priešingos lyties hormonų preparatais.
Nekalto veido ministras pasirodo besąs tikras politinis klastūnas! Nežinia, ar šiuo sprendimu jis dangsto valdančiųjų keliamus tarptautinius ir nacionalinius skandalus, ar savotišku stiliumi reaguoja į premjerės I. Šimonytės pareiškimą: „Jeigu būčiau vyras, tai dalies priekaištų, kuriuos girdžiu, negirdėčiau.“
Anot A. Dulkio ministerijos, Aprašas įvykdys Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir pašalins daugiau nei dešimtmetį fiksuojamus pažeidimus. „Dar 2011 m. Lietuva pralaimėjo bylą Europos Tarybos Žmogaus Teisių Teisme (ETŽTT), vienas įvardijamų pažeidimų – teisės aktų, užtikrinančių translyčių asmenų teisę į sveikatos paslaugas, nebuvimas“, – rašoma pranešime spaudai.
Nagi pažiūrėkime, ką turime teisėje. Iš tiesų, jokie tarptautiniai teisės aktai Lietuvos neįpareigoja įteisinti lyties keitimo, o teisė keisti lytį privalomuose žmogaus teisių dokumentuose neegzistuoja. Visgi apie tokią teisę kalba LR Civilinio kodekso 2.27 straipsnis. Tiesa, kad šio straipsnio sukurtas teisinis lūkestis lėmė Lietuvos pralaimėjimą EŽTT 2007 m. L. prieš Lietuvą byloje. Tačiau šią teisinę problemą galėtų išspręsti tik įstatymas.
Kodėl? Pagal Konstitucinio Teismo doktriną tik įstatymai gali įtvirtinti ar panaikinti žmogaus teises, keisti jų apimtį ar sąlygas. Be to, pats CK 2.27 straipsnis numato, kad „lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai.“ LR Konstitucija įstatymų leidybos įgaliojimus suteikia tik Seimui.
Na ir kas? A. Dulkiui atėjus į sostą, valstybės valdymo sistema šmaukšt ir apsivertė aukštyn kojomis – ministras pakilo aukščiau už demokratiją, už Konstituciją, už 141 Seimo narį… Kaip operacijų valdovas, jis į kairę ir dešinę švaistėsi pandeminiais žmogaus teisių ribojimais, o dabar nukeliavo reguliuoti žmogaus teisių problemų jam asmeniškai patikusiu keliu.
O kelių buvo ne vienas. Seimas galėtų pasirinkti: ar 1) priimti lyties keitimo įstatymą; ar 2) panaikinti CK 2.27 straipsnį, kad jis nesukurtų nepagrįstų teisinių lūkesčių; ar 3) priimti CK 2.27 straipsnį keičiantį įstatymo projektą, kuris aiškiai parašytų, kad asmens lytis yra genetiškai nulemta žmogaus prigimtinė savybė.
Tokios tokelės, gerbiami piliečiai. Įstatymai galioja ne visiems – konservatorių deleguotam ministrui taikoma išimtis. Kitaip jis paskaitytų CK 2.27 straipsnį atidžiau ir pamatytų jame dar vieną lyties keitimo sąlygą: „…jeigu tai mediciniškai įmanoma.“
Įstatymai galioja ne visiems – konservatorių deleguotam ministrui taikoma išimtis.
Neįmanoma. Pats A. Dulkys savo pasisakymais atkakliai demonstruoja nuliui artimą kompetenciją medicinos srityje, bet juk galėtų pasitarti su (skirtingų pažiūrų) medikais. Jie paaiškintų, kad žmogaus lytis yra apsprendžiama apvaisinimo momentu ir visą gyvenimą nesikeičia: susijungus spermatozoidui ir kiaušialąstei, susiformuoja 23-čia chromosomų pora, kuri nulemia biologinę lytį (XY – vyrišką, XX – moterišką). Apie šeštąją nėštumo savaitę prasideda vaisiaus lytinė diferenciacija, vystosi vyriški ir moteriški lytiniai organai. Tačiau biologinė lytis tuo nesibaigia. Įvairių nuorodų į lytį turime visose kūno dalyse, organuose ir audiniuose. Kiekvienoje žmogaus kūno ląstelėje esančios lytinės chromosomos (XX arba XY) nurodo, kokios lyties jis yra. To neįmanoma pakeisti.
Žmonės, kuriems pagal Aprašą bus skiriamas hormoninis gydymas, iš vyrų netaps moterimis ar atvirkščiai. Veikiau jie taps feminizuotais vyrais ar maskulizuotomis moterimis. Kitaip tariant, priešingą lyti galima tik imituoti, deja, tuo pačiu sutrikdant sveikas, veikiančias sistemas. A. Dulkio kadencija greitai baigsis, o su jo įteisinto „gydymo“ pasekmėmis kažkam teks gyventi visą gyvenimą.
Apie kenksmingą priešingos lyties hormonų poveikį nutuokia ir Aprašo rengėjai. Pavyzdžiui, numatoma, kad ginekologas ir (ar) urologas, prieš skirdami gydymą hormoniniais vaistais, konsultuos pacientą dėl šių vaistų poveikio vaisingumui. Toliau jau rašoma, kad esant nevaisingumui, tie patys gydytojai taikys nevaisingumo gydymo metodus.
Žodžiu, viena ranka griaus, o kita – taisys. Be abejo, itin brangūs vaistai ir procedūros bus finansuojamos, Jūsų, gerbiami mokesčių mokėtojai, pinigais. Ką padarysi, gal ir verta susimokėti, kad išvystume pas mus dar neregėtą reiškinį – kaip „vyras su gimda“ sėkmingai pastos, išnešios ir pagimdys naują Lietuvos pilietį.
Lyčių chaosas
Lyties keitimą įteisinusios valstybės virš biologinės lyties iškelia asmens subjektyviai suvokiamą lytį. Tokiu būdu dėl slippery slope efekto pereinama prie „lyčių tapatybės“ politikos – neišvengiamai susiduriama su situacija, kai vien vyriškos ir moteriškos lyties teisinei sistemai nebepakanka. Skirtingi sąrašai pateikia nuo 30, 50 iki 72 ar net 112 „lyties tapatybių“. Teisėje kyla, vadinamojo „lyčių chaoso“ grėsmė.
Neįmanoma nuosekliai formuoti politikos ir teisinio reguliavimo, paremto charakteristikomis, kurios yra subjektyvios ir savarankiškai apibrėžtos. Pavyzdžiui, „adamalytis“ yra apibrėžiama kaip „lytis, kuri atsisako būti kategorizuojama“, o „afektalytis“ – kaip „lytis, kuri priklauso nuo nuotaikos svyravimų“. Ne, ne – čia ne humoristinio pamfleto šmaikštažodžiai, čia rimti, į moksliškumą pretenduojantys terminai.
Kaip valstybės institucijos turėtų vykdyti politiką, grindžiamą savitomis ir vidinėmis individualaus asmens patirtimis? Juk atitikimą ar prieštaravimą tokiam teisiniam reguliavimui galėtų nustatyti tik patys žmonės, pasižymintys sutrikusia lyties tapatybe.
Ideologinė diktatūra
Sakytum, smulkmena – pandemijos, karo, nuolatinių tarptautinių ir nacionalinių skandalų fone neverta kreipti dėmesio. Tačiau Aprašas ne tik sulaužo demokratinį procesą, bet ir simbolizuoja tam tikrą pasaulėžiūrinį lūžį Lietuvos teisiniame reguliavime. Į nacionalinę teisę jis įneša daugumai lietuvių nepriimtiną ideologiją, pagal kurią žmogaus prigimtis priklauso ne nuo objektyvių faktų, o nuo jo subjektyvaus pajautimo.
Aprašas ne tik sulaužo demokratinį procesą, bet ir simbolizuoja tam tikrą pasaulėžiūrinį lūžį Lietuvos teisiniame reguliavime.
Kitaip tariant, ministras valstybės vardu atmetė tai, kas kiekvienam akivaizdu, paprasta ir patikrinama, ir paskelbė gyventojams naują tiesą apie žmogaus prigimtį. Tai reiškia, kad ši nauja tiesa bus užtikrinama valstybės pagalba: naudojant valstybės finansinius resursus, medicinos, švietimo, teisinę sistemas ir, anksčiau ar vėliau – represijos priemones tiems, kurie atsisakys ją pripažinti. Tai palies mus visus.
Vienos ideologijos (net jeigu ji laiko save liberalia) įtvirtinimas teisėje yra priešingas liberalios demokratijos principams. Kaip teigia filosofas prof. A. Jokubaitis: „Politinis liberalizmas grindžiamas politinio teisingumo koncepcija, kuriai turi pritarti skirtingų moralinių, religinių ir filosofinių įsitikinimų piliečiai. <…> Politinis liberalizmas yra paradoksalus dalykas – jį turi pripažinti ir liberalizmo kritikai. To nedarydami, pradėtume gyventi liberalios diktatūros sąlygomis“.
Žaidimas su prigimtimi
Įdomus sutapimas. Aprašą A. Dulkys pasirašė beveik tuo pačiu metu, kai buvo nuspręsta uždaryti vienintelį Jungtinėje Karalystėje mokslinį vaikų lyties disforijos centrą (Tavistoke). Tokį sprendimą Nacionalinė sveikatos paslaugų tarnyba priėmė dėl nesibaigiančių skandalų, procedūrų saugumo ir mokslinio pagrįstumo problemų. Švedijos Nacionalinė sveikatos ir gerovės taryba šių metų vasarį išleido gaires, kuriose rekomenduojama vengti naudoti hormonų terapiją jaunimui, išskyrus išimtinius atvejus.
Lyties keitimo pradininkas pasaulyje, JAV prof. Paulas McHughas (Polas Makhagas) po 10 metų praktikos taip pat uždarė savo mokslinį centrą Johns Hopkins ligoninėje ir perspėja pasaulį apie tokių procedūrų žalą. Tačiau daugybė analogiškų centrų dar veikia, o kartu auga ir nusivylusių, nukentėjusių, besigailinčių ir norinčių sugrąžinti negrįžtamus pakitimus skaičius…
Ministro pasirašytas Aprašas neskirtas genetinėms ar vystymosi anomalijoms, bet tik lyties tapatybės sutrikimui (translytiškumui). O tai yra psichikos sutrikimas. Jo gydymas mokslinio pagrindo stokojančia hormonų terapija (pavyzdžiui, čia, čia ir čia) pažeidžia paciento teisę į kokybišką, saugią ir veiksmingą sveikatos priežiūrą.
Nuo transseksualumo kenčiantiems asmenims reikalinga psichologinė ir psichiatrinė pagalba, siekianti atstatyti asmens kūno ir mąstymo harmoniją. Tokiam asmeniui svarbu padėti priimti savo genetiškai nulemtą prigimtį, o ne klaidinti, kad jis yra arba gali būti tuo, kuo iš prigimties nėra.
Žaidimas su prigimtimi veda į aklavietę. Norėdamas būti kitos lyties, žmogus tartum nori pradėti savo egzistenciją iš naujo – pasukti laiką atgal ir sukurti save dar kartą. Lyg norėtų grįžti į tą momentą, kai jo tėčio spermatozoidas apvaisino mamos kiaušialąstę, ir pakeisti spermatozoidą kitu, su kitokia lytine chromosoma. Net jei toks stebuklas įvyktų, su nauja lytimi gyventų ne tas pats asmuo, bet jau visai kita esybė.
