Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmės ištakos

ŠaltinisVATICAN NEWS

Nors pati Kristaus Karaliaus, arba Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmė nėra itin sena, ji išplaukia iš paties Kristaus žodžių. Ji buvo įsteigta ir įtraukta į Bažnyčios liturginį kalendorių 1925 metais, baigiant šventuosius jubiliejinius metus, popiežiaus Pijaus XI pontifikato metu.

Enciklikoje „Quas primas“ Pijus XI vyskupams išdėsto motyvus, dėl kurių įsteigė Kristaus Karaliaus iškilmę, ir lūkesčius dėl Kristaus Karaliaus garbinimo vaisių. Enciklikos pirmosiose eilutėse girdimas Pirmojo pasaulinio konflikto ir išgyventų baisumų aidas. Pasak popiežiaus, tai buvo pavienių asmenų ir tautų atsisakymo klausyti Kristaus priesakų pasekmė, Jo karalystės atstūmimas ar neigimas.

Karaliaus titulo šaknys labai senos ir remiasi paties Kristaus ir Jo apaštalų žodžiais. „Taip yra, kaip sakai: aš esu karalius“, –  atsakė Pilotui Jėzus (Jn 18, 17). „Žemės karalių valdovas“, – pažymima Apreiškime Jonui (žr. Apr 1, 5).

IV amžiuje vykusiame Nikėjos visuotiniame susirinkime Kristus pripažintas „vienos prigimties su Tėvu“ – Dievu. Kūrėjo valdžia visiems kūriniams yra ir Kristaus valdžia. Todėl Nikėjos tikėjimo išpažinime priduriama, kad Kristus „viešpataus per amžius“. Jo kaip karaliaus titulas aptinkamas daugybėje teologinių raštų ir liturginių knygų nuo seniausių laikų.

Pats Kristus taip pat pabrėžė, skirtingai nei tikėjosi daug jo amžininkų, tarp kurių ir Jo paties mokiniai, kad Jo karalystė ne tokios prigimties, kaip kitos. Tai visų pirma dvasinė karalystė, kurios piliečiu tampama per krikštą ir dvasinį atgimimą, kurio vaisiai yra taika, teisingumas, santarvė, ramybė, sveika laisvė. Kristaus karalystė nėra viena iš šios žemės karalysčių, bet nėra ir atskira ar nesusijusi su žmonių gyvenimu šioje žemėje.

Pasak Pijaus XI, Kristaus, Visatos Valdovo, iškilmė steigiama tam, kad, panašiai kaip ir kitos iškilmės, pasiektų plačiąją liaudį, perteiktų savo prasmę ne vien protui, bet ir širdžiai. Šiuo požiūriu iškilmė labiau pravarti nei dokumentai, pasiekiantys mažą skaičių žmonių. Iškilmės turi padėti dvasinio gyvenimo pažangai. Kristaus Karaliaus iškilmė turi gaivinti tikinčiųjų sąmoningumą apie tai, kad jie priklauso Dievo karalystei, kad turi vadovautis jos, o ne kitų karalysčių įstatymais. 

„Kristus karaliauja! Būtina, kad jis karaliautų žmogaus prote, tvirtai, nuolatos ir tobulu paklusnumu pritariančiu apreikštoms tiesoms ir Kristaus doktrinai; kad karaliautų žmogaus valioje, kuri turi paklusti dieviškiems priesakams ir įstatymams; kad karaliautų širdyje, kuri labiausiai turi mylėti Dievą ir vienytis tik su Juo, mažiau vertinti prigimtinius polinkius; kad karaliautų kūne ir jo nariuose, kurie tarsi įrankiai arba, apaštalo Pauliaus žodžiais tariant, „teisingumo ginklai“, turi tarnauti vidiniam sielų šventumui. Jei šie dalykai bus išdėstyti tikintiesiems, juos bus galima lengviau kreipti link tobulumo“, – rašo Pijus XI.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version