Nerimą kelianti tendencija – 2021 m. krikščionys patyrė priekabiavimą 160 šalių, rodo „Pew Research Center” paskelbtas išsamus 190 šalių tyrimas, kuriame atskleista, kad vyriausybių taikomi religijos apribojimai taip pat pasiekė rekordinį lygį.
Tyrimas, kuris yra Pew-Templetono projekto ´Global Religious Futures” dalis, parodė, kad prie religinių grupių persekiojimo prisidėjo ir vyriausybių veiksmai, ir socialinis priešiškumas. Vyriausybių taikomi religijos apribojimai pasiekė rekordinį lygį – 183 šalys nustatė įvairių formų apribojimus, o tai yra didžiausias skaičius nuo 2007 m., kai buvo pradėtas tyrimas.
Krikščionys, kaip didžiausia religinė grupė pasaulyje, susidūrė su įvairių formų priekabiavimu – nuo įžeidžiančių pareiškimų iki fizinio smurto.
Tyrimo metu nustatyta, kad krikščionis persekiojo 160 šalių vyriausybės, t. y. daugiau nei ankstesniais metais, kai jų buvo 155. Priekabiavimas pasireiškė nuo subtilios diskriminacijos iki atviro smurto ir priespaudos.
Musulmonai patyrė priekabiavimą 141 šalyje, t. y. mažiau nei 2020 m. – 145 šalyse.
Žydai 2021 m. patyrė vyriausybių ir socialinių grupių ar pavienių asmenų priekabiavimą 91 šalyje, t. y. sumažėjo nuo 94 šalių 2020 m. Tai trečias didžiausias skaičius iš visų religinių grupių, teigiama tyrime, pažymint, kad žydai sudaro tik 0,2 proc. pasaulio gyventojų.
Kalbant apie fizinį priekabiavimą, kuris apima turto žalojimą, žmonių užpuolimus, sulaikymus, perkėlimus ir nužudymus, tyrime nurodoma, kad incidentai įvyko 137 šalyse, o 100 iš jų pagrindinės kaltininkės buvo vyriausybės.
Dažniausiai pasitaikanti fizinio priekabiavimo rūšis buvo žala turtui – 105 šalyse. Europoje buvo daugiausia šalių, pranešusių apie su religija susijusią turtinę žalą, pavyzdžiui, Prancūzijoje buvo uždaryta 21 mečetė, o Lenkijoje įvykdyti išpuoliai prieš katalikų ir žydų objektus.
Apie fizinius išpuolius prieš asmenis dėl jų religinių įsitikinimų pranešta 91 šalyje. Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje užpuolimai buvo ypač dažni: 75 proc. regiono šalių pranešė apie tokius incidentus, įskaitant raketų ataką prieš sunitų daugumos mečetę Jemene.
Apie sulaikymus, susijusius su religiniais įsitikinimais, pranešta 77 šalyse, iš kurių daugiausia apie tokius incidentus pranešė Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regionas. Šri Lankoje dėl įtariamų sąsajų su 2019 m. Velykų sekmadienio sprogdinimais be oficialių kaltinimų liko įkalinti 311 asmenų.
Analizės duomenimis, vyriausybiniai religijos apribojimai – įstatymai, politika ir valstybės pareigūnų veiksmai, kuriais ribojami religiniai įsitikinimai ir praktika – pasiekė naują aukščiausią lygį visame pasaulyje.
Pasaulinė vyriausybės religijos apribojimų mediana 2021 m. padidėjo iki 3,0, palyginti su 2,8 2020 m., o tai rodo, kad religinių praktikų kontrolė griežtėja. Tačiau su religija susijusio socialinio priešiškumo lygio mediana pasaulyje šiek tiek sumažėjo – nuo 1,8 2020 m. iki 1,6 2021 m.
2021 m. 55 šalyse, t. y. 28 proc. visų šalių, buvo taikomi „dideli” arba „labai dideli” vyriausybės apribojimai. Tai šiek tiek mažiau nei 2020, 2019 ir 2012 m., kai tokį lygį pasiekė 57 šalys, arba 29 proc. Nepaisant šio nedidelio sumažėjimo, bendra visų šalių indekso mediana padidėjo dėl to, kad indekso rodikliai padidėjo daugiau šalių, palyginti su tomis, kurių rodikliai sumažėjo, teigiama tyrime.
Jame taip pat atkreiptas dėmesys į dvejopą vyriausybės veiksmų religijos atžvilgiu pobūdį. 161 šalyje vyriausybės, nors ir taikė apribojimus ir vykdė persekiojimą, teikė religinėms organizacijoms naudą, pavyzdžiui, finansavo religinį švietimą ir religinių pastatų priežiūrą. Tokia paradoksali situacija verčia kelti klausimus apie motyvus, kuriais grindžiama vyriausybių politika religinių grupių atžvilgiu.
