Krikščionių sąjungos valdyba paskelbė memorandumą dėl politinės padėties šalyje. Jame pastebima, kad karas tarp Ukrainos ir Rusijos griauna įprastą pasaulio tvarką. Taip pat jame teigiama, kad ES turi keistis. Be kita ko, Krikščionių sąjunga memorandume skelbia, kad remia Suomijos ir Švedijos ketinimus tapti ES narėmis, o sankcijos Rusijai, anot jos, turi būti griežtinamos. Įvardinamos Lietuvos ir jos piliečių problemos.
Kaip teigiama viešai paskelbtame pranešime, „Lietuva, kaip ir Europos sąjungos šalys, iš esmės gyvena karo sąlygomis. Netoli mūsų sienų vyksta karas, kuriame savo laisvę gina mums istoriškai ir dvasiškai artima Ukrainos tauta. Rusijos agresija prieš nepriklausomą valstybę griauna egzistuojančią pasaulio tvarką, į karą įvairiomis formomis įsitraukia vis daugiau šalių”.
Krikščionių sąjunga mano, kad Rusijos karas prieš Ukrainą yra karas ir prieš Euroatlantinę bendriją sukūrusias vertybes bei interesus, todėl Euroatlantinės organizacijos negali atsiriboti nuo klausimų, susijusių su šiuo karu.
Sąjunga skelbia, kad remia pastangas suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą, remia Suomijos ir Švedijos ketinimus tapti NATO narėmis, sveikina JAV priimtą nuostatą teikti paramą Ukrainai palengvintomis (land-lease) sąlygomis.
Krikščionių sąjunga taip pat palaiko Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas, tačiau mano, kad jų nepakanka. „Sankcijos turi būti griežtinamos. Ukraina turi būti remiama visų pirma ginklais, kokių tik reikia pergalei pasiekti”, – teigiama memorandume.
Atkreipiamas dėmesys ir į pagalbą Ukraina: „Negalima nesižavėti nesavanaudiška Lietuvos žmonių pagalba Ukrainai, pabrėžiama panešime. Sveikintina, kad Lietuvos Prezidentas ir Vyriausybė aktyviai prisideda skatindami Vakarų pasaulio valstybes visapusiškai remti Ukrainą, kovojančia su žmogiškumą paminančią Rusiją”.
Krikščionių sąjunga „be jokių išlygų remia Ukrainos priešinimąsi Rusijos agresijai, sveikina viso pasaulio pastangas palaikyti Ukrainos kovą iki pergalės. Krikščionių sąjungos nariai, kartu su daugybe aktyvių šalies piliečių, dalyvauja daugelyje Ukrainos kovą remiančių iniciatyvų”.
Karas, deja, parodė, kad Euroatlantinė bendrija išgyvena lyderystės krizę, stokoja naujų idėjų, pasimetusi savo pačios deklaruojamų vertybių sistemoje. Abejonės dėl Ukrainos galimybių tapti ES kandidate, ciniškai siejamos su Ukrainos integravimo kaštais, rodo Sąjungos šalis siejančių vertybių silpnumą ir nesuvoktą naują politinę realybę.
Memorandume skelbiama, kad „Ukraina turi ir turės lemiantį balsą ateities Europoje, tuo tarpu smunkantis ES autoritetas gali pačių Sąjungą paversti politiškai nereikšmingu dariniu. Paradoksalu, bet Europos Komisija kaip ir savo vietos ieškantis Europos Parlamentas ir ypač jos dauguma, puldama tokias realiai vakarų demokratiją ginančias šalis kaip Lenkiją, nesuvokia, jog tuo labai efektyviai padeda Rusijai”.
„Matome, kaip ES silpnina ir iš komunistinių idėjų kilusi genderistinė ideologija”, – rašoma pranešime. Be kita ko pastebima, kad „demokratijai, žodžio ir tikėjimo laisvei pavojus kyla tiek iš agresorės Rusijos, tiek iš beatodairiškos žmogaus prigimčiai bei mokslui prieštaraujančios ideologijos propagavimo”.
„Europos Sąjungai reikia esminių vertybinių permainų, neišvengiamai reikės pertvarkyti savo paskirtį sunkiai bepateisiančių pasaulinių institucijų tokių kaip Jungtinės Tautos veiklą”, – memorandume išreiškiamas poreikis ES keistis.
Krikščionių sąjunga pastebi, kad „šalies politinės partijos geba pakankamai vieningai veikti užsienio politikoje, tačiau jos negali pasiekti vienybės spręsdamos vidaus politikos problemas. Vyriausybė kalba apie šalies darbą de facto karo sąlygomis. Jeigu tai kalbama rimtai, tai karo sąlygomis ypač svarbu didinti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida ir politika.
Prie pasitikėjimo didinimo, tikrai neprisideda akivaizdžiai šališkų vienos krypties propagandistų dominavimas nacionalinio transliuotojo programose, neprisideda ir tokie teisinės sistemos neįgalumo pavyzdžiai kaip„ MG Baltic grupės“ korupcijos byla.
Analizuojant Vyriausybės veiklą, galima pastebėti, kad jai žmonių problemos nėra pagrindinis prioritetas. Jau senokai daugelis žmonių nieko nesitiki iš nežinia ką veikiančių ministerijų”.
Memorandume rašoma, kad „akivaizdu, kad socialinė, sveikatos ir švietimo politikos nėra prioritetinės. Net neįgaliųjų įmones, kuriose dirba sunkūs neįgalieji, šiais sunkiais laikais žadama naikinti.
Akivaizdu, kad sunkių neįgaliųjų mažai kas norės įdarbinti. Tai, kad priimtos antiinfliacinės priemonės, anot šalies Valstybinio banko vertinimo, sumažins infliaciją tik 0,3 procento, pasako daug. Skurdo jos tikrai nemažins, vargu ar iš viso kas jas pajaus. Be to apie šias priemones daugelis net nežino. Deja susiskaldžiusi opozicija vieningai pasiūlyti kažko reikšmingo nesugebėjo”.
Memorandume kalbama apie pavojus šaliai: „Didelį pavojų būtinam visuomenės telkimui kelia valdančiųjų pasisakymai apie tai, kad sprendžiant vertybinius klausimus nebūtina atsižvelgti į daugumos piliečių nuomonę”.
Sąjunga pastebi, kad „daugelį piktina atkaklus Seimo daugumos noras kuo skubiau svarstyti vadinamąjį „lyčiai neutralios“ partnerystės įstatymą, noras dar nepriimtas minėto įstatymo bei vadinamosios Stambulo konvencijos nuostatas avansu įtvirtinti kituose veikiančiose įstatymuose.
Ciniškas, skaldantis ir nepateisinamas Seimo valdančios daugumos noras akivaizdžiai gudraujant, pasinaudojant Lietuvos žmonių įsitraukimu padedant Ukrainai, Seime skubiai pateikti ir priimti Civilinės sąjungos, nes tai pagal ES teisę yra partnerystės sinonimas.
Niekaip neįmanoma pateisinti ir kaip Vyriausybė ir Sveikatos ministerija, ignoruodamos Konstituciją, nesant jokio reglamentuojančio įstatymo, priima negimusios gyvybės žudymą skatinančius nutarimus”.
Sąjunga pastebi, kad „kitaip, nei iš Rusijos diktatoriaus einančiu užsakymu, negalima paaiškinti, kodėl Šeimų sąjūdžiui stengiamasi neleisti minėti Šeimų dienos, vien todėl, kad tai nepatinka genderizmo propaguotojams”.
Primenama apie šalies žmonių problemas: „Žmonės turi žinoti, kad deramas dėmesys skiriamas jų blogėjančios finansinės padėties gerinimui, ir ne taip, kaip iki šiol. Kitaip ilgainiui žmonėms atrodys, kad šios problemos vyriausybei mažiau rūpi, nes „jie ten“ gauna atlygį dėžutėmis, o žmonės gyvena iš algos ir pensijos.
Dauguma žmonių neturi iliuzijų, kad viskas bėdas išspręs valdžia. Tačiau jie teisėtai tikisi, kad ekonominių netekčių našta bus solidariai ir proporcingai padalinta visoms socialinėms grupėms”.
Memorandumas užbaigiamas tokiais žodžiais: „Išmintingas šalies valdymas reikalautų, kuo greičiau pertvarkyti neefektyviai dirbančią vyriausybę. Jos darbą reikia organizuoti taip, kad sprendžiant kaip pasidalinti „naštą” turi dalyvauti kuo platesnis visuomenę atstovaujančių grupių ratas. To reikia tam, kad atsakomybę už sprendimus prisiimtų visi. Tam reikalingas platesnis nei apima Seimas visuomenės susitarimas ir jo vykdymo kontrolės mechanizmas”.
