Šių metų liepos 2-ąją įkurta Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinė sąjunga (toliau – Profsąjunga) jau gauna pirmuosius prašymus apginti nuo persekiojimo dėl religinių įsitikinimų.
„Vos paskelbę apie Profsąjungos steigimą gavome tikybos mokytojos iš Mažeikių prašymą apginti nuo mobingo iš buvusio moksleivio pusės“, – sako Profsąjungos pirmininkas Audrius Globys. Pasak jo, vis daugiau žmonių Lietuvoje pradeda viešai kalbėti apie patiriamus sunkumus dėl jų religinių įsitikinimų.
Profsąjungos pirmininko nuomone, ypač didelį susirūpinimą kelia iniciatyvos, kurios pastaruoju metu ateina iš valdžios, pavyzdžiui, Neapykantos kalbos įstatymo pataisos, Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencija. Pasak jo, šios iniciatyvos žmones su krikščioniška pasaulėžiūra tarsi išstumtų už įstatymo ribų. „ Apie tokią perspektyvą kalba teisininkai, tai ne tik mano pastebėjimai, todėl turime reaguoti ir ruoštis tam jau dabar“, – sako A. Globys.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tikėjimas vis labiau stumiamas į privačią erdvę. „Jeigu tu nesiremi savo krikščioniška tapatybe viešai, tai laikai tik privataus gyvenimo lygmenyje, su tavim viskas gerai. Tačiau krikščionys, gyvenantys savo tikėjimu neskirstant jo į privatų, viešą gyvenimą, darbinę veiklą, jau dabar susiduria su iššūkiais“, – pabrėžia A. Globys.
Pasak jo, ne kartą teko susidurti su atvejais, kai žmonės bijo viešai kalbėti apie savo įsitikinimus. „Šiuo metu vis labiau įsijungusi savicenzūra, mes save pradedame cenzūruoti, atsiranda stipri baimė viešai kalbėti“, – sako jis.
Šiuo metu vis labiau įsijungusi savicenzūra, mes save pradedame cenzūruoti, atsiranda stipri baimė viešai kalbėti
A. Globys sako, kad nors Lietuvoje šiuo metu nėra dar formaliai atleidžiami žmonės iš darbo dėl jų religinių pažiūrų, randami kiti būdai, kaip išstumti neįtikusius iš jų darbo vietos. „Ypatingai tai jaučiasi profesijose, kuriose jau dabar yra reikalingas aiškus vertybinis pasirinkimas: mokyklose, universitetuose, medicinos įstaigose“, – akcentuoja Profsąjungos vadovas. „Jei priims įstatymus, kurie dabar svarstomi Seime, gali nutikti, kad žmonės bus atleidžiami iš darbo arba jų verslas sulauks sankcijų jeigu jie, pavyzdžiui, viešai pacituos Šv. Raštą arba Bažnyčios mokymo nuostatas, kurios gali būti traktuojamos kaip „neapykantos kalba“ , – perspėja A. Globys.
„Bičiuliai klausia – ką darysiu jei prarasiu darbą, kaip išlaikysiu šeimą, vaikus. Žmonės panašiai kaip sovietmečiu nueina į tam tikrą vidinį pogrindį, jie bijo viešai kelti vieną ar kitą klausimą, nes tiesiog jaučiasi nesaugūs ir nėra organizacijos, kuri juos gintų. Todėl įkūrus Profsąjungą siekiame, kad šie žmonės pasijustų bent kiek saugesni“, – atskleidžia Profsąjungos vadovas.
Pasak jo, taip pat bus siekiama viešinti krikščionofobijos atvejus, atskleisti tiesą Lietuvoje. „Turbūt neatsitiktinai mūsų Profsąjungos dvasinis vadovas yra Jo eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius, kuris sovietmečiu leido Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką ir taip parodė pasauliui tikinčiųjų problemas Lietuvoje“, – sako jis.
Kad apgintų tikėjimo laisvę, žodžio laisvę, artimiausiu metu Profsąjunga pradės telkti narius, sieks padėti jiems ir dvasiniu, ir praktiniu būdu. „Pirmas mūsų tikslas – tam tikros bendruomenės sutelkimas ir jos formacija , kad ji būtų įdrąsinta krikščioniškai kalbėti apie tai, kas jai svarbu, išpažinti savo vertybes, apginti savo įsitikinimus, pateikti argumentus ne tik namuose, kaip kad buvo sovietmečiu, bet ir savo darbo vietoje, visuomenėje. Sieksime, kad tikintieji nebūtų nustumti į pogrindį“, – akcentuoja A. Globys.
Kad apgintų tikėjimo laisvę, žodžio laisvę, artimiausiu metu Profsąjunga pradės telkti narius, sieks padėti jiems ir dvasiniu, ir praktiniu būdu.
Jam pritaria ir Profsąjungos Tarybos narys, filosofas Alvydas Jokubaitis. „Kalbant apie tuos įstatymus, kuriuos norima įtvirtinti – šios iniciatyvos reiškia, kad pasitelkusi teisę valdžia siekia įtvirtinti tai, ko žmonės nenori. Tuomet prireikia teisės jėgos“, – sako jis. Pasak filosofo, norima padaryti taip, kad žmonės negalėtų pasakyti to, ką galvoja. „Tai ypač aktualu krikščionims, kurie turi ne tik du tūkstančius metų egzistuojančią tradiciją, bet ir tam tikrą moralinį kodeksą“, – atskleidžia profesorius.
Pasak filosofo, reiškiniai, kuomet krikščionys bijo viešai kalbėti, jau matomi Vakaruose. „Jie negali viešai kažko pasakyti, kažko pagalvoti“, – primena jis. Už viešus pasisakymus žmonės atleidžiami iš darbo, šalinami iš studijų.
Profsąjungos dvasinis palydėtojas kunigas Algirdas Toliatas atkreipia dėmesį, kad krikščionys, turėdami savo konkrečią tikėjimo tiesą, savo vertybes, gali labai lengvai patekti po „neapykantos kalbos“ spaustuvais, nes jie tiki tik viena tiesa. „Su žmonių baime viešai kalbėti apie savo įsitikinimus, viešai juos ginti susidūriau ir pats, kuomet buvau užsipultas dėl savo įrašo socialiniame tinkle. Nors tuo metu gaudavau daug asmeninių palaikymo žinučių, tuo pačiu žmonės atsiprašinėjo, kad negali to išsakyti viešai – jie bijojo sulaukti problemų darbe, bijojo kad su jais vienaip ar kitaip bus susidorota. To neturėtų būti laisvoje, demokratinėje valstybėje“, – sako A. Toliatas.
Kristocentrinės Profsąjungos steigėjai atkreipia dėmesį, kad ji yra tarpkonfesinė, todėl prie jos gali jungtis visi krikščionys, nepaisant to, kuriai konfesijai jie priklauso.
„Jeigu mūsų deklaracija sutampa su jūsų pasaulėžiūra, kviečiame visus jungtis ir kartu ginti bendras vertybes“, – kviečia A. Globys. Prie profsąjungos veiklos galima jungtis ir nesant formaliu jos nariu – pavyzdžiui savanoriaujant, dalyvaujant akcijose, veiklą remiant finansiškai.
Daugiau informacijos apie Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą galite rasti www.krikscioniuprofsajunga.lt ir facebook paskyroje: facebook.com/krikscioniuprofsajunga
