Lietuvoje sparčiai populiarėjanti, džiaugsmingai Kūrėją ir jo kūriniją šlovinanti krikščioniškojo roko grupė „Gyvasis vynmedis“, neseniai pasirodžiusi ir Palangoje įvykusiame didžiausiame šalies krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“, lapkričio 18-ąją minės 3-jų metų kūrybinės veiklos gimtadienį.
Dauguma – profesionalūs muzikantai
Grupės iniciatorius ir jos siela yra palangiškis, mušamaisiais grojantis Petras Petreikis. „Gyvasis vynmedis“ iš viso vienija 9 muzikantus, didžiuma jų – profesionalai: klavišiniais groja Vincentas Senkus iš Plungės ir Audrius Janonis iš Kretingos, elektrine gitara – Vidmantas Lūža iš Plungės, bosine gitara – kretingiškis Tomas Virbalis, o multiinstrumentalistas Jonas Petrauskas iš Klaipėdos groja net 13-ka instrumentų (saksofonu, fleita, akordeonu, armonika, bandonija, kontrabosu ir kt.), pritariančios vokalistės Svetlana Sokolovienė ir Ramutė Beivydienė. Pagrindinis vokalistas yra gitara grojantis brolis pranciškonas Paulius Vaineikis.
Grupė trankiai ir entuziastingai atlieka įvairių autorių ir dainininkų dainas, giesmes, kurioms nebūna abejingų klausytojų, o brolis Paulius savo charizma geba juos įtraukti į šlovinimo procesą. „Iš viso būrio tik dviese su broliu Pauliumi esame be muzikinio išsilavinimo, o visi kiti – muzikos mokytojai, dėstytojai, kapelų ir ansamblių vadovai“, – tvirtino 40 metų profesionaliu barmenu dirbantis P. Petreikis.
Kaipgi gimė ši grupė, kaip Petrui pavyko suburti šiandieną gana užimtus muzikus iš skirtingų Žemaitijos vietų savanoriškai – be jokio atlygio važinėti po parapijas, dalyvauti jų šventėse, festivaliuose ir kituose renginiuose? „Visi grupės atlikėjai esame tikintys žmonės, mus vienija muzika ir buvimas tarp bendraminčių. Mes nesiekiame tapti roko žvaigždėmis ir niekada nepardavinėsime bilietų. Mes kainuojame tik klausytojų dėmesį, kad kartu galime dėkoti Viešpačiui už gyvenimą, ir būname dėkingi, jeigu organizatoriai sumoka už kurą kelionei“, – atvirai kalbėjo P. Petreikis.
Grupės ištakos – prieš 30 metų
P. Petreikis prisiminė krikščioniškojo šlovinimo ištakas prieš 30 metų, kai pirmąją katalikiškąją muzikos grupę Kretingoje inicijavo tuomet dar klierikas brolis Gediminas Numgaudis – dabar Pakutuvėnų parapijos klebonas, ir tuometinis Kretingos klebonas brolis Astijus Kungys. Jie parūpino instrumentus iš Vokietijos krikščioniškojo labdaros fondo, įkūrė studiją ir ėmė burti muzikantus. Pirmosios grupės sudėtis buvusi tokia: klavišiniais grojo Petras Uksas iš Telšių, bosine gitara – tuomet dar klierikas, vėliau pranciškonų brolijos provincijolas Algirdas Malakauskis, elektrine gitara – Eugenijus Kližentis, buvęs ir pagrindinis grupės vokalistas, o Petras – mušamaisiais. Kaip pats sakė, būgnus savarankiškai išmokęs mušti nuo 5 klasės.
P. Petreikio žodžiais, ši grupė gyvavo kelerius metus, po to muzikantai išsivažinėjo kas sau. Tačiau jis ilgą laiką gyvenęs svajone – atgaivinti grupę, kad su muzika ir draugėje galėtų šlovinti Dievą. „Nesyk bandžiau suburti žmones, bet vis atsimušdavau tarsi į sieną – kas už tai mokės. Kol pagaliau, tikiu – toks buvo Dievo planas, susibūrėme tie, kurie jam giedame šlovę savanoriškai, be jokio atlygio“, – kalbėjo grupės „Gyvasis vynmedis“ siela vadinamas P. Petreikis.
Primena Brėmeno muzikantus
Brolis Paulius, paklaustas, koks buvo jo kelias į šią populiarumo jau pelniusią grupę, prisiminė, kaip jam, grįžus iš tarnystės Kanadoje, Toronte, išvien su Petru teko groti Pakutuvėnų bažnyčioje, kuri jau senokai į šlovinimus sutraukdavo profesionalius muzikantus. Grįžtant namo, P. Petreikis ir pasiūlęs burti komandą. „Sakau jam: esu savamokslis, groju iš klausos, netgi natų nepažįstu, – kalbėjo trumpą atokvėpio minutę savo dinamiškoje pranciškoniškoje tarnystėje „Pajūrio naujienoms“ skyręs P. Vaineikis. – Pasakė: užtat šlovini širdimi, o ir balsas neblogas.“
Paragintas prie grupės prisijungė Tomas Virbalis, dabartinio Pranciškonų gimnazijos vadovo Alvydo Virbalio brolis, iš grupės „Tekila“ atsiviliojo Vidmantą Lūžą ir Vincentą Senkų, iš kitos grupės – abi pritariančias vokalistes. „Dabar esame kaip tie Brėmeno muzikantai: susikrauname į vežimą mantą ir lekiame ten, kur esame laukiami. Dusyk dalyvavome festivalyje „Sielos“, dusyk – Andriaus Mamontovo rengiamose Gatvės muzikos dienose Vilniuje, kur surinkome minias klausytojų, o aplinkiniai juokavo, kad katalikai atvyko giesmėmis nugriauti Vilnių. Kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį giedame per votyvos šv. Mišias išvien su Rasos Pienės vadovaujaumu vaikų choru. Repetuojame Pranciškonų gimnazijoje, Audrius Janonis turi savo įrašų studiją ir netrukus ketiname išleisti laikmeną su savo giesmių įrašais“, – ne vien savo, bet ir kitų grupės narių pomėgiu, bendryste ir savanoryste džiaugėsi P. Petreikis, patikinęs, kad kiekvienas grupėje turįs savų įpareigojimų.
Pavadinimą grupei, tikino jis, sugalvojusi R. Beivydienė pagal mintį iš Šventojo Rašto, kad yra gyvai tikintys, o ne – religingi žmonės, dėkojantys Kūrėjui šiuolaikinėmis giesmėmis.
