Metų metus trukusi teisinė kova tarp amerikietės krikščionės gėlių pardavėjos ir homoseksualios poros, kuriems ši dėl savo religinių ir sąžinės įsitikinimų atsisakė paruošti vestuvinę puokštę, pagaliau baigėsi abiem pusėms pasiekus susitarimą.
Rob Ingersoll (Robas Ingersollas) padavė Barronelle Stutzman (Barronellė Stutzman) iš Ričlando, Vašingtono valstijos, į teismą po to, kai ši dėl savo krikščioniškų įsitikinimų atsisakė padaryti gėlių kompoziciją 2013 m. vykusioms vestuvėms su kliento tos pačios lyties partneriu.
Teismas nurodė moteriai sumokėti 1 000 JAV dolerių baudą ir padengti teisines išlaidas.
2017 m. Vašingtono valstijos Aukščiausiasis Teismas šią nutartį paliko galioti, nes ji pažeidė diskriminacijos įstatymus.
2019 m. Vašingtono valstijos Aukščiausiasis Teismas antrą kartą priėmė B. Stutzman nepalankų sprendimą, motyvuodamas tuo, kad jos atsisakymas teikti gėles „yra diskriminacija dėl seksualinės orientacijos”.
Šių metų liepą JAV Aukščiausiasis Teismas atsisakė nagrinėti bylą, o tai reiškia, kad Vašingtono sprendimas lieka galioti, todėl Stutzman laukia milžiniškos teisinės išlaidos ir galimas bankrotas.
Pagal pasiektą susitarimą gėlių parduotuvės savininkė sutiko sumokėti sutuotiniams 5 000 USD, o jai atstovavęs Laisvės gynimo aljansas (angl. Alliance Defending Freedom) savo ruožtu sutiko atsiimti skundą iš Aukščiausiojo Teismo.
Po susitarimo moteris planuoja išeiti į pensiją ir perduoti savo verslo valdymą kitiems.
Ją palaikantiems žmonėms 77 metų moteris teigė, kad yra rami dėl savo sprendimo.
„Konfrontacijos atvedė mane į ilgą ir vingiuotą devynerių metų kelionę per teisinę sistemą, nors tai buvo kelionė, kurioje kiekviename žingsnyje su manimi ėjo Jėzus Kristus”, – sakė ji.
„Šiandien ta kelionė baigiasi, ir aš esu rami. Norėčiau, kad viso to, ką išgyvenau, kulminacija baigtųsi nauja kultūrine ir teisine pagarba sąžinės laisvei mūsų šalyje.
„Nuo pat pradžių prašiau tik laisvės elgtis pagal savo religines pažiūras ir asmeninius įsitikinimus”, – pabrėžė moteris.
„Su tais, kurie mane persekiojo, elgiausi pagarbiai ir patikinau, kad noriu jiems tokios pat laisvės, kokios prašau sau”.
Ji pridūrė: „Man niekada neteko daryti kompromisų su savo sąžine ar prieštarauti savo tikėjimui”.
Moteris teigė, kad susitarimas nėra „jos įsitikinimų atsisakymas”. „Pastaruosius aštuonerius metus ši moteris gynė visų amerikiečių, net ir tų, kurie nesutinka su ja tokiu asmeniniu ir svarbiu klausimu kaip santuoka, laisvę”, – rašoma „The Christian Post”.
„Ir tai darydama ji įkvėpė milijonus kitų žmonių jų pačių viešose ir asmeninėse kovose gyventi savo tikėjimu be valdžios kišimosi”, – tokiais žodžiais buvo apibendrinti visi siekio sąžinės laisvės metai.
