Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus (Vilniaus g. 8A, Kretinga), dvi dienas bus atvertas susidomėjusiems lankytojams.
„Turime gerų žinių tiems, kurie nėra buvę Tiškevičių koplyčioje-mauzoliejuje: lapkričio 1–2 dienomis nuo 10.00 iki 18.00 val. mauzoliejus bus atviras lankytojams, įėjimas – nemokamas”, – rašo Kretingos muziejus.
Koplyčią 1893 m. pastatė Kretingos grafas Aleksandras Tiškevičius (1864–1945) su motina Sofija Tiškevičiene (1837–1919). Tai buvo vienas pirmųjų Lietuvoje statinių, pastatytų pagal švedų kilmės Kuršo gubernijos architekto Karlo Eduardo Strandmano (1867–1946) projektą.
Pirmasis koplyčios kriptoje buvo palaidotas grafas Juozapas Tiškevičius († 1891), kurio sarkofagas iki 1893 m. stovėjo kapinių Šv. Jurgio koplyčioje. Vėliau palaidota anūkė Marija Tiškevičiūtė († 1896), žmona Sofija Tiškevičienė († 1919), marti Jadvyga Tiškevičienė († 1939), anūkas Kazimieras Tiškevičius († 1941) ir nežinoma moteris (manoma, guvernantė Stefanija Sofija Šostakaitė-Tiškevičienė, † 1931).
Koplyčioje per Vėlines, Tiškevičių giminių ir dvaro tarnautojų laidotuves ir minint mirties metines buvo laikomos pamaldos.
Po Antrojo pasaulinio karo koplyčia perduota Kretingos komunalinei tarnybai. Ilgą laiką ji stovėjo apleista, ne sykį apiplėšta, mirusiųjų palaikai buvę išniekinti.
Vėliau koplyčioje buvo įrengta Kretingos muziejaus senosios skulptūros eksponatų saugykla, o rūsiu naudojosi kapinių sargas ir duobkasiai.
1997 m. koplyčia-mauzoliejus pripažinta valstybės saugoma kultūros vertybe, 2001–2004 m. ir 2017–2018 m. buvo restauruojama. Pastaroji restauracija finansuota iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir rajono savivaldybės lėšų.
Renovuojant kriptą buvo demontuotos senosios gelžbetoninės pakylos, palikta tik dešinėje esanti pakyla su Marijos Tiškevičiūtės sarkofagu. 2018 m. į kriptą sugrįžo restauruoti grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių sarkofagai. Koplyčioje įrengta ekspozicija, supažindinanti su pastato istorija, jame palaidotais asmenimis ir XIX a.–XX a. I pusės devocionalijomis.
