„Paslėpk mane po savo sparnu, apkabink savam glėby“, – daugiau kaip pusantro šimto balsų jungtinio choro sugiedota giesmė „Paslėpk mane“ vainikavo antrą kartą Kretingoje, Pranciškonų gimnazijoje, surengtą Klaipėdos apskrities sakralinės muzikos festivalio „Didis Tu, mano Dieve“ koncertą, kuriame šiemet dalyvavo kolektyvai iš Kretingos ir Klaipėdos bendrojo ugdymo mokyklų.
Giesmes giedojo trylika kolektyvų
Vos tilpusius erdvioje Šv. Antano rūmų salėje festivalio dalyvius pasveikino ir jiems bei juos rengusiems mokytojams padėkojo Pranciškonų gimnazijos direktorius brolis Alvydas Virbalis, kartu su broliu pranciškonu Pauliumi Vaineikiu parengęs visiems muzikinę staigmeną. Prieš ją pateikiant, brolis Paulius priminė, kuo skiriasi giedojimas nuo dainavimo: dainos gali būti apie saulę, apie draugystę, o giesmė yra skiriama Dievui pašlovinti. „Nesakome: „Padainuokime Lietuvos himną“, sakome: „Pagiedokime Tautišką giesmę“. Giesmė – sakralu, didinga, galinga, tai – himnas, skiriamas Dievui“,– akcentavo brolis Paulius, kartu su A. Virbaliu pritariant festivalio dalyviams sugiedoję prieš daugiau negu 800 metų šv. Pranciškaus sukurtą „Saulės giesmę“. Ją šv. Pranciškus kūrė būdamas beveik aklas, tuo, kaip sakė gimnazijos direktorius, paliudydamas, kad žmogus regi Dievą savo širdies akimis, savo dvasinėmis akimis.
Brolių pranciškonų giesmės sukurtą nuotaiką perėmė renginį vedusių trečiokų gimnazistų Gabrieliaus Žiubrio ir Viliaus Šiaulio vienas po kito į sceną pakviesti kolektyvai ir atlikėjai. Klaipėdai festivalyje atstovavo Vyturio progimnazijos V–VIII kl. mokinių tradicinių kanklių ansamblis, vadovaujamas Almos Žukienės, Martyno Mažvydo progimnazijos V–VIII kl. merginų ansamblis (vad. Anastazija Vainoriūtė), Liudviko Stulpino progimnazijos vokalinis ansamblis „Vaivos juosta“ (vad. Deimantė Ylakė), Smeltės progimnazijos VII–VIII kl. jaunių choras (vad. Rūta Grybaitė), Aukuro gimnazijos miuziklo choras ir solistė Aurelija Virkietytė (vad. Diana Linkevičienė), Ąžuolyno gimnazijos mišrus vokalinis ansamblis (vad. mokyt. Jolanta Vyšniauskienė). Kretingai atstovavo Marijono Daujoto progimnazijos V–VIII klasių vokalinis ansamblis (vad. Milda Trušauskaitė) ir Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos solistas Matas Jedenkus (vad. Stasys Stončius).
Gausiausią būrį atlikėjų parengė festivalio šeimininkai. Skambėjo giesmės, kurias giedojo penktokai ir šeštokai (vad. Dainora Šidlauskaitė), septintų moksleivių vokalinis ansamblis, aštuntokų vokalo studija ir solistas Kajus Stevens bei mišrus choras (solistai Vilius Kontrimas, Viktorija Reinikytė, Aleksandras Slušnys) – pastariesiems kolektyvams vadovauja festivalio „Didis Tu, mano Dieve“ sumanytoja ir įkvėpėja mokytoja metodininkė Jolanta Simaitienė.
Festivalis – proga muzikuoti kartu Nors broliai pranciškonai minėjo, kad po giesmių, skirtingai negu po dainų, ploti nepriimta, festivalio dalyviai negailėjo vieni kitiems aplodismentų, pereinančių į ovacijas. Ovacijos lydėjo ir organizatoriams, dalyviams įteikiant padėkas, o visų dalyvių jungtinio choro, diriguojamo R. Grybaitės, atlikta giesmė „Paslėpk mane“, regis, pakylėjo visų sielas prieš žengiant į adventą. Po festivalio ir svečiai, ir šeimininkai neskubėjo skirstytis, dalinosi pojūčiais ir įspūdžiais. Jungtiniam chorui dirigavusi antrą kartą į festivalį su choru atvažiavusi Klaipėdos Smeltės progimnazijos muzikos mokytoja R. Grybaitė teigė, kad Pranciškonų gimnazijos renginys klaipėdiečių yra vertinamas labai aukštai.
„Festivalis puikiai rengiamas, o tai yra didžiulis jo organizatorės, mokytojos Jolantos Simaitienės, kurią pažįstame dar iš Klaipėdos, iš „Varpo“ gimnazijos, laikų įdirbis. Ji kartu su komanda pasirūpino viskuo – nuo pat svečių priėmimo iki išties užburiančios atmosferos sukūrimo, – įspūdžiais dalinosi R. Grybaitė. – Sakralinė muzika mums svarbi, su kolektyvu jau 20 metų dalyvaujame Juodkrantėje ir Nidoje vykstančiame panašaus pobūdžio renginyje, tad galiu pasakyti: festivalis Kretingoje yra išties aukšto lygio. Svarbus jis ir tuo, kad čia mes su vaikais galime ne tik pabūti, pamuzikuoti kartu, bet ir parodyti tiems, kurie namuos mato tik kiemą ir kompiuterį, kad viskas ne vien tuo apsiriboja. Kad yra toks pasaulis, kuriame svarbus dvasingumas, kuriame galima patirti dvasinius dalykus.“
Pirmąkart į festivalį su kolektyvu atvykusi Klaipėdos Ąžuolyno gimnazijos muzikos mokytoja Jolanta Vyšniauskienė taip pat akcentavo puikų festivalio organizavimą ir suteiktą galimybę chorams, ansambliams, solistams pabūti, pagiedoti kartu ne konkurso, o būtent šventės metu, kai galima mėgautis ir tuo, ką pats giedi, ir džiaugtis kitų muzikavimu.
„Labai palankiai vertinu šią muzikos šventę. Nustebino ir pati gimnazija, ir brolių pranciškonų pasveikinimo giesmė. Išvažiavom kupini pačių geriausių įspūdžių – prie to prisidėjo ir dovanos, ir ekskursija po Kretingos bažnyčią ir vienuolyną. Džiaugiuosi, kad toks renginys vyksta, ir skatinčiau toliau tai daryti, nors suburti mokykloje chorą ir nenueiti lengviausiu keliu, į popsą, nesiekti įsiteikti mokiniams, nesirinkti lengvus kūrinius nėra paprasta. Bet, jeigu mokytojas užsidegęs tuo, ką daro, jis įžiebs tą ugnelę ir mokiniams: mūsų choras giedojo per šv. Mišias Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje ir esame pakviesti dar giedoti. Tad noriu palinkėti ir mokytojai Jolantai, ir jos mokiniams nepritrūkti užsidegimo ir kantrybės“, – sakė J. Vyšniauskienė.
Sakralinė muzika nėra nuobodu
Pati festivalio sumanytoja J. Simaitienė prisipažino, kad didelių sunkumų prisikviesti gimnazistus tiek į chorą, tiek rengtis būtent sakralinės muzikos festivaliui ji nepatyrusi, ypač šiemet, kai buvo organizuojamas antrasis renginys. Tiesa, ir prieš porą metų, ir šiemet iš pradžių buvo būgštauta, ar atsiras pakankamai norinčių dalyvauti jame kolektyvų, o paskui jau būgštauta, ar pavyks visus sutalpinti. Sudėtingiau esą parinkti repertuarą: jeigu tradicinių giesmių tiek tekstų, tiek natų rasti nėra sunku, su naujosiomis dvasinėmis giesmėmis, spiričiuelais, gospelais sudėtingiau: pačiam mokytojui tenka patikusią giesmę natomis užrašyti ir atitinkamai aranžuoti. Renginį ne tik vedęs, bet ir prie mišraus gimnazijos choro prisijungęs bei solo gitara giesmei „Shackles“ (Praise You) pritaręs Gabrielius Žiubrys, prisipažino, kad dalyvauti renginyje kartu su choru jį paskatino mokytoja. Tačiau jis ir pats norėjęs, nes esą smagu ir su kitais chorais pabūti, atlikti ne tik dainas, bet ir giesmes, o ir suteikta galimybė groti gitara taip pat sudomino.
„Nesakome: „Padainuokime Lietuvos himną“, sakome: „Pagiedokime Tautišką giesmę“. Giesmė – sakralu, didinga, galinga, tai – himnas, skiriamas Dievui“,– akcentavo brolis Paulius.
„Šis festivalis – ypatingas, nes sakralinė muzika skiriasi nuo populiariosios. Ar tai aktualu jaunimui? Žiūrint, kokiam. Nes labai daug kas vengia priimti kitokią, ne populiariąją, muziką. Tačiau tiems, kurie per festivalį giedojo choruose, patinka ir toji sakralinė, bažnytinė muzika, ir švelnumo sielai suteikiančios giesmės“,– patikino G. Žiubrys.
Jam pritarė ir trečiokė gimnazistė Filomena Stonkutė. Antrame festivalyje dalyvaujanti mergina šįkart, mokytojai J. Simaitienei pasiūlius, chorui akomponavo pianinu ir apgailestavo, kad trečiajame festivalyje, kuris, jos įsitikinimu, tikrai bus, dalyvauti nebegalės: po poros metų ji jau bus baigusi gimnaziją.
„Tenka pripažinti, kad dabar yra populiaru popsas, o sakralinė muzika lieka lyg ir šone – nebent jaunimas yra tikintis, eina į bažnyčią ir tuo domisi. Bet aš už tai, kad toks festivalis vyksta, smagu, kad dalyvauja kolektyvai iš kitų mokyklų.
Abejojantiems ir manantiems, kad bažnytinė muzika nuobodu, pasakysiu: tai – per siauras mąstymas. Nes sakralinė muzika yra visokio pobūdžio: pavyzdžiui gospelai – jie labai smagūs“, – apibendrino F. Stonkutė.
