Kremlius pirmadienį pareiškė, kad nutekinto įrašo, kuriame Vokietijos kariuomenės pareigūnai aptarinėja konfidencialias karo Ukrainoje detales, tarp jų – galimus smūgius Krymui, turinys įrodo, jog Vakarų šalys dalyvauja kare Ukrainoje.
Šis nutekinimas sukėlė nemalonumų Berlynui, patiriančiam spaudimą su amunicijos trūkumu vargstančiam Kyjivui tiekti „Taurus“ raketas.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad šie pokalbiai „dar kartą išryškina tiesioginį kolektyvinių Vakarų įsitraukimą į konfliktą Ukrainoje“.
Vėlai penktadienį Rusijos socialiniuose tinkluose išplito 38 minučių trukmės Vokietijos pareigūnų pokalbių įrašas.
Pareigūnai aptarė galimą Vokietijoje pagamintų raketų „Taurus“ naudojimą Ukrainoje ir jų galimą poveikį.
Tarp temų buvo ir raketų nukreipimas į tokius taikinius kaip tiltas per Kerčės sąsiaurį, jungiantis Rusijos žemyninę dalį su 2014 metais rusų aneksuotu Krymu.
Vokietija nurodė, kad įraše galimai užfiksuotas pokalbis oro pajėgų padalinyje, tačiau negalėjo pasakyti, ar jis buvo redaguotas.
Ambasadorius ministerijoje
D. Peskovas sakė, kad šis įrašas „pats savaime rodo, jog Bundesveras (Vokietijos ginkluotosios pajėgos) iš esmės ir konkrečiai aptaria planus smogti Rusijos teritorijai“.
Jis kalbėjo, kai Maskva pranešė iškvietusi Vokietijos ambasadorių Rusijoje į Užsienio reikalų ministeriją. Visgi Berlynas paneigė, kad ambasadorius iškviestas specialiai, ir tvirtino, kad jis nuvyko į seniai planuotą susitikimą rusų URM.
Ambasadorius Alexanderis Grafas Lambsdorffas (Aleksanderis Grafas Lambsdorfas) iš ministerijos pastato išvyko nepateikęs jokių komentarų, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Dieną prieš tai Vokietija apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant sėti nesantaiką.
Vokietija apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bandant sėti nesantaiką
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) savaitgalį sakė, kad „norima pasinaudoti šiuo įrašu, kad mus destabilizuotų ir sutrikdytų“, pridūręs, kad „tikisi, jog Putinui tai nepavyks“.
B. Pistorius nurodė nežinantis apie jokius kitus kariuomenės informacijos nutekinimo atvejus. Jis pridūrė, kad prieš darydamas kokias nors išvadas lauks tyrimo rezultatų.
Kyjivas jau seniai prašo, kad Vokietija jam parūpintų „Taurus“ raketų, kurios gali pasiekti taikinius iki 500 km atstumu.
„Informacinis karas“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) iki šiol atsisakė siųsti raketas, baimindamasis, kad tai paskatins konflikto su branduolinį ginklą turinčia Rusija eskalavimą.
Rusijos puolimui Ukrainoje perėjus į trečius metus, Kyjivas vis dažniau prašo sąjungininkų suteikti daugiau karinės paramos.
Fronto linijose rusų pajėgos lenkia ukrainiečius tiek skaičiumi, tiek ginkluote, jaučiamas amunicijos trūkumas.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė tiekia Kyjivui sparnuotąsias raketas SCALP („Storm Shadow“), kurių veikimo nuotolis yra apie 250 kilometrų.
Tačiau O. Scholzas pareiškė, kad Vokietija negali kopijuoti Londono ir Paryžiaus veiksmų siunčiant ilgojo nuotolio raketas į Ukrainą.
Visgi dalis pokalbio nutekintame įraše, atrodo, verčia abejoti O. Scholzo paaiškinimu, kodėl jis negalėjo Kyjivui suteikti raketų.
„Taurus“ įsigijimas būtų didžiulis postūmis Ukrainai, Kyjivo pajėgoms stengiantis atremti suaktyvėjusį Rusijos puolimą fronto linijose.
Vokietijos politikams raginant atsakyti į klausimus dėl slaptos informacijos nutekinimo, B. Pistorius perspėjo, kad šis incidentas yra „informacinio karo, kurį vykdo Putinas, dalis“.
„Neturėtume nusileisti Putinui“, – teigė jis.
