Vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą siekiant išsiaiškinti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja tai, jog nėra įteisintas tos pačios lyties partnerystės institutas.
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Teisingumo ministerijos parengtam nutarimo projektui, kuriuo KT prašoma prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso ir jo įsigaliojimo įstatymo normas.
Teismo klausiama, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja nuostata, kad galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.
„Nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį nesudariusių santuokos bendrai gyvenančių asmenų teisės į jų šeimos gyvenimo teisinį pripažinimą ir apsaugą įgyvendinimas yra priklausomas nuo įstatymų leidėjo diskrecijos, yra nesuderinamas su konstituciniais teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principais, – rašoma dokumente. – Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų neginamos Konstitucijoje įtvirtintos asmenų teisės, nesaugomi iš Konstitucijos kylantys asmenų teisėti lūkesčiai.“
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska BNS yra sakiusi, kad šis kreipimasis parengtas atsižvelgus tiek į Lietuvos teismų, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.
Nutarime pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, pagrindiniame šalies dokumente valstybė taip pat įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą.
Laisvės partija, kuriai priklauso ir E. Dobrowolska, nuo kadencijos pradžios mėgino parlamente priimti įstatymą dėl partnerystės įteisinimo ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų.
